Net 8 metus trukęs Jungtinės Karalystės mokslininkų Alekso Hilo, Lizo Melono, Beno Leikerio ir Džiulzo Godardo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 411 šios šalies mokyklų vadovai, atskleidė, kad pokyčiai mokykloje yra sudėtingas, ilgas ir ne visiems įkandamas procesas. Tyrimo metu išaiškėjo, kad tik 62 iš jų sėkmingai ir tvariai sugebėjo pertvarkyti savo ugdymo įstaigas.
Net 8 metus trukęs Jungtinės Karalystės mokslininkų Alekso Hilo, Lizo Melono, Beno Leikerio ir Džiulzo Godardo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 411 šios šalies mokyklų vadovai, atskleidė, kad pokyčiai mokykloje yra sudėtingas, ilgas ir ne visiems įkandamas procesas. Tyrimo metu išaiškėjo, kad tik 62 iš jų sėkmingai ir tvariai sugebėjo pertvarkyti savo ugdymo įstaigas.
Siekdami iš pagrindų pakeisti savo ugdymo įstaigas, gerinti vaikų mokymosi rezultatus ir į mokyklos veiklas įtraukti jos bendruomenę, šie 62 vadovai sukūrė ilgalaikes pokyčių sistemas, kurios jau savaime vystėsi ir nereikalavo jų kūrėjų įsikišimo, netgi jiems palikus mokyklas.
Mokslininkų tyrimo išvadose skelbiama, kad šių ugdymo įstaigų vadovų inicijuoti pokyčiai atnešė apčiuopiamus rezultatus – jų vadovaujamų mokyklų mokinių rezultatai ilgainiui išaugo per pusę – 45–50 %.
Kokiais būdais jiems tai pavyko padaryti ir ko gi iš jų gali pasimokyti Lietuvos mokyklų vadovai, norintys įpūsti naujų vėjų į savo ugdymo įstaigas? Pateikiame pagrindinius mokslininkų išskirtus metodus, kuriuos taikė direktoriai, sugebėję savo mokyklas nukreipti pokyčių link.
Mažiausiai penkeri metai įdirbio
Pirmasis mokyklos vadovo žingsnis yra sukurti ir vystyti 10 metų trukmės planą, kuriame aiškiai atsispindėtų, kaip siekiama pertvarkyti mokyklą ir įtraukti bendruomenę, kuri dirba jos labui. Šis planas parodo, kam esate pasiryžęs ilguoju laikotarpiu ir ar esate pasiruošęs priimti griežtus sprendimus su kurių pasekmėmis teks susidoroti. Tyrimas parodė, kad į mokyklos veiklas įtraukti bendruomenes, pakeisti mokymo ir darbo kultūrą bei pagerinti ugdymo principus, užtrunka ne mažiau kaip penkerius metus. Todėl jos vadovas, norintis iš pagrindų pakeisti savo ugdymo įstaigą, turi būti pasiryžęs sunkiam, mažiausiai penkerių metų darbui.
Drastiški sprendimai tik tuomet, kai nebėra išeities
Problematiškiems moksleiviams ir jų tėvams reikia parodyti, kad nesate priešas ir tiesiog norite vaikui padėti gerinti mokslo rezultatus bei apskritai spręsti kylančias problemas. Tai nereiškia, kad turite pateisinti netoleruotiną elgesį, tačiau mokinio išmetimas iš mokyklos turi būti paskutinis žingsnis, kai visos kitos priemonės prieš tai jau buvo išbandytos.
Tyrimo duomenimis, per pirmuosius trejus darbo metus, sėkmingai pokyčius įgyvendinę mokyklų vadovai tam tikras nuobodas skyrė 10–15 % problematiškų moksleivių ir tik mažiau nei 3 % jų buvo pašalinti. Taigi, vietoje to, kad perduotų naštą kitam, sėkmingi mokyklos vadovai skiria didesnį dėmesį į tai, kaip suvaldyti ir tobulinti nepageidaujamą mokinių elgesį.
Jokios baimės keisti ir atleisti nereikalingus darbuotojus
Mokyklų vadovams svarbiausia paklausti savęs ar jų užduotis yra padėti mokytojams, ar mokiniams. Tad galbūt vietoje prastų mokymosi rezultatų ne visada vertėtų kaltinti vien mokinius? Mokslininkų tyrimas parodė, kad geriausiai su pokyčių valdymu susidoroję direktoriai per trejus pirmus savo darbo metus pakeitė 30–50 % mokytojų. Pusė šių keitimų įvyko dėl personalo prieaugio, ketvirtadalis dėl pavaduojančių mokytojų paslaugų atsisakymo, o likęs ketvirtadalis – dėl prastą našumą ir rezultatus rodančių nekompetentingų pedagogų atleidimo.
Vaikų sudominimas mokslu
Tyrimo duomenimis, mokyklose teigiamas pokyčių proveržis įvyko kuomet pamokų lankomumas siekė 95 % ir vietoje žodžių „nėra jokios prasmės“ vis dažniau pasigirsdavo „aš įveikiau šį testą“. Mokinių motyvacijos didinimas buvo įgyvendintas vykdant kelias iniciatyvas. Pavyzdžiui, į mokyklas buvo kviečiami žmonės, kurie įkvėptų ir motyvuotų vaikus mokytis, taip pat, mokiniai buvo prašomi įvertinti netgi pačių mokytojų darbą. Be to, buvo skatinama ir vyresniųjų mokinių mentorystė, kad jaunieji moksleiviai turėtų į ką lygiuotis ir siekti savo tikslo. Beje, tyrimas parodė, jog mokinių pažangai įtakos turi ir jų amžius – kuo jis mažesnis, tuo mokytojams lengviau ugdyti jų įpročius ar elgesį, kuris darys teigiamą įtaką mokymosi rezultatams ateityje.
Mokinių tėvų skatinimas dalyvauti mokyklos veikloje
Tėvų įtraukimas į mokyklos bendruomenę yra labai svarbus dėl daugybės priežasčių, todėl vadovas turi pradėti tą daryti kiek įmanoma skubiau. Tai ilgas ir nelengvas procesas, mat dar sudėtingiau pritraukti tuos, kurie gyvena nuošaliose vietovėse, nuo kurių iki mokyklos yra ganėtinai sunku nukakti. Be to, galbūt yra taip, kad tėvai ar seneliai yra lankę tą pačią mokyklą, todėl turi išankstinę nuomonę, dėl kurios nenori dalyvauti mokyklos organizuojamose veiklose.
Tėvų susibūrimų lankomumas per pirmuosius tyrimo metus siekė vos 10 %, tačiau per trejus metus kai kuriems mokyklų vadovams pavyko šį rodiklį padidinti net iki 50 %. Jiems tai pavyko organizuojant socialinius renginius, kuriuose netrūkdavo įvairių vaišių, o vakaro kulminaciją vainikuodavo mokinių pasirodymai. Ką jau kalbėti, kad tokių susibūrimų metu buvo siūlomos ir įvairios paslaugos, tokios kaip IKT įgūdžių tobulinimas ar konsultavimas karjeros klausimais.
Mokytojų įsitraukimo skatinimas
Mokytojai savo darbe susiduria su daug streso, todėl mokyklos vadovams reikia išlaikyti pedagogų įsitraukimą ir susidomėjimą savo profesija bei visokeriopai jiems padėti. Reikia pabrėžti, kad visų darbas taps kur kas lengvesniu, kuomet bus dirbama išvien. Pasirodo, papildomi paskatinimai teigiamai atsiliepia ir mokytojų dalyvavimui pamokose.
Tyrimas parodė, kad tokiose mokyklose daugiau nei 70 % procentų mokytojų iš darbo neatsiprašinėjo dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui ligos. Iš esmės, tai buvo pasiekta atsisakant pavaduojančių mokytojų paslaugų, diegiant mokytojų tarpusavio vertinimo sistemą, ugdant juos kaip komandą, lankant kitas mokyklas iš kurių pavyzdžio galima pasimokyti bei supaprastinant administracinio darbo procesus.
Geriausių specialistų pritraukimas ir jų ugdymas
Tyrimas parodė, kad vienas svarbiausių dalykų yra įvairiais būdais ieškoti geriausių savo srities profesionalų, kurie yra gabūs ir nori tobulėti. Tyrimas parodė, kad visos 62 tyrime išskirtos mokyklos, kurioms pavyko įgyvendinti pokyčius, turėjo subūrusios kompetentingų specialistų kolektyvą. Tą padaryti pavyko ne tik griežtai atrenkant geriausius specialistus, bet ir vykdant įvairius jiems skirtus mokymus per mentorystės programas bei dalinantis darbo praktika su kitomis mokyklos.
Skaitmeninių mokymų pedagogams „Samsung Mokykla ateičiai“ lektoriaus, švietimo eksperto, doc. dr. Gintauto Cibulsko komentaras:
Pokyčius mokykloje inicijuoti gali ne tik mokyklos vadovas, bet ir mokytojai, mokiniai, mokinių tėvai. Čia labai svarbus yra bendras ir aiškus tikslas, kuris suvienytų ir kiekvienas pokyčių iniciatorius gebėtų argumentuotai atsakyti sau į klausimus „kodėl aš tai darau“ ir „kas iš to, kad aš tai darau“. Apčiuopiamiems rezultatams pasiekti yra labai svarbu, kad visi pokyčių proceso dalyviai suvienytų savo turimas žinias, gebėjimus, įgūdžius bei gebėtų pasinaudoti specializuotomis žiniomis, esančiomis už organizacijos ribų.
Juk pripažįstant organišką tam tikrų žinių dalijimąsi, gebama pasinaudoti daugybe informacijos kanalų ir šaltinių, kurie gali ženkliai prisidėti kuriant ir įgyvendinant pokyčius. Taigi, šiuo atveju mokytojų ir mokyklų tarpusavio konkurencija ir uždarumas yra vienas pagrindinių veiksnių, galinčių lemti nesėkmę vykdant pokyčius.
Pertvarkant ugdymo įstaigą, labai svarbų vaidmenį atlieka ne tik pedagogai, bet ir mokinių tėvai, kurie yra be galo svarbi kiekvienos mokyklos bendruomenės dalis. Siekiant pokyčių, pedagogai į šį procesą turi įtraukti ir mokinių tėvus tam, kad būtų pasiekti geresni mokymosi rezultatai, nes, nemaža dalimi, jie priklauso ne tik nuo mokytojų ar vaikų, bet ir nuo tėvų. Juk vaikas požiūrį į mokslą ir apskritai į visus gyvenimiškus klausimus atsineša iš šeimos. Tad jeigu mokytojų ir tėvų požiūriai išsiskirs, užsibrėžtą tikslą pasiekti bus labai sunku, o kai kuriais atvejais ir neįmanoma.
