Kalbant apie Lietuvos pažangą technologijose, inžinerijoje, turbūt, daug kas pagalvoja apie lazerius bei informacines technologijas. Tačiau Lietuva koja kojon su galingiausiomis pasaulio valstybėmis žengia ir kitose srityse. Viena iš šių mažai kam žinomų sričių – mechaniniai įrenginiai. Kuo pasižymi, kam skirti, kaip kito Lietuvoje kuriami bei prižiūrimi prietaisai ir jų savybės?
Kalbant apie Lietuvos pažangą technologijose, inžinerijoje, turbūt, daug kas pagalvoja apie lazerius bei informacines technologijas. Tačiau Lietuva koja kojon su galingiausiomis pasaulio valstybėmis žengia ir kitose srityse. Viena iš šių mažai kam žinomų sričių – mechaniniai įrenginiai. Kuo pasižymi, kam skirti, kaip kito Lietuvoje kuriami bei prižiūrimi prietaisai ir jų savybės?
„Lietuvoje gausu šiuolaikinių įmonių, kurios ne tik pačios naudoja aukščiausio lygio mechaninius sprendimus, bet ir juos eksportuoja į kitas pasaulio rinkas. Tos įmonės yra aukštos technologinės kultūros, turi šiuolaikinius apdirbimo įrenginius, jose dirba aukštos kvalifikacijos inžinieriai, technologai, operatoriai. Ir nors Lietuvoje gamybos apimtys siauresnės, nei didžiosiose šalyse, tačiau kokybės ir tikslumo atžvilgiu esame šalia didžiausių gamintojų“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Mindaugas Jurevičius.
„Mechaninių įrenginių, kuriais gaminami medicininiai produktai, komponentų liejimo formos, tikslumas ypač svarbus. Užpildant liejimo formas, priklausomai nuo naudojamos medžiagos, slėgis jose gali būti net iki 2500 kPA (kilopaskalių) – kai vienam kvadratiniam metrui tenka iki 255 tonų svorio. Formos detalės gaminamos pagal 7 arba net 6 tikslumo kvalitetus, o mikronelygimų aukštis neviršija 0,16 mikrometrų (0,00016 mm) – tai 50 kartų mažiau nei plauko storis. Gaminant tokio tikslumo detales be įprastinių metalo apdirbimo būdų – tekinimo, frezavimo ir šlifavimo, naudojame elektrokibirkštinį, elektroerozinį ir kitus, ypač mažą paklaidą padedančius užtikrinti, apdorojimo būdus“, – sako UAB „Intersurgical“ inžinierius-konstruktorius Tomas Aksenavičius.
Pasak T. Aksenavičiaus, per keliasdešimt įmonės veiklos metų padidėjo komponentų įvairovė, poreikiai, todėl pakito ir automatinių mašinų konstravimo principai. Paprasti keleto cilindrų mazgai pakeisti į daug sudėtingesnius ir našesnius. Ateityje įmonė planuoja naudoti ir įsidiegti daugiau modernių technologijų, pavyzdžiui magnetinius konvejerius, kurie geba transportuoti produktus 4 m/s greičiu, o prireikus sustoti 0,01 mm tikslumu. Taip pat bus naudojami delta bei savaeigiai robotai.
„Intersurgical“ įmonės specialistai patys ne tik kuria ir konstruoja įmonės veiklai skirtus automatinius įrenginius, bet jau surinktas mašinas siunčia ir į kitoms įmonės grupės gamykloms.
„Per pastaruosius keliasdešimt metų įmonėje naudojami įrenginiai tapo automatizuotais, adaptyviais išoriniam poveikiui, lanksčiais atliekamų funkcijų aspektu. Įrenginių tikslumas išaugo keletą kartų, kuris yra viena iš pagrindinių funkcinių charakteristikų, svarbių pasaulinėje rinkoje. Būtent tai padėjo įmonei per pastaruosius 25 metus eksportą išauginti nuo kelių procentų iki devyniasdešimties. Šiuo metu produkcija eksportuojama į 50 pasaulio šalių, tarp kurių: JAV, Vokietija, Šveicarija, Didžioji Britanija, Ispanija, Kinija“, – teigia metrologinės paskirties sistemas ir priemones gaminančios bendrovės „Precizika Metrology“ generalinis direktorius Andrejus Šaninas.
Pasak A. Šanino, Kadangi įmonėje naudojami unikalios konstrukcijos automatizuoti įrenginiai, sukurti įmonės specialistų, sudaryti iš precizinių mechatroninių junginių, lazerinių sistemų, programinio valdymo sistemų, optoelektroninių keitiklių ir jutiklių, todėl jų priežiūrą atliekantys specialistai turi išmanyti šias technikos sritis.
„Per pastaruosius keliasdešimt metų mechanikos inžinerijoje kasmet išlieka stabilus tobulėjimas ir augimas. Ir nors mechanikos inžinerija ypač išvystyta Vokietijoje, kur vyrauja išskirtinis požiūris į šią sritį, tačiau kvalifikuotų konstruktorių, technologų, operatorių ir kitų specialistų paklausa vyrauja ne tik ten, bet ir Lietuvoje, ir visoje Vakarų Europoje“, – teigia M. Jurevičius.
