Europoje bekontakčių mokėjimų skaičius auga įspūdingais tempais, ši tendencija jaučiama ir Lietuvoje. Sudarius galimybę visose kasose atsiskaityti bekontaktėmis kortelėmis, lietuviškame prekybos tinkle „Maxima“ kiekvieną mėnesį įvykdoma penktadaliu daugiau atsiskaitymų nei praėjusį – išbandyti naują atsiskaitymo būdą pirkėjus skatina greitis ir patogumas.
Europoje bekontakčių mokėjimų skaičius auga įspūdingais tempais, ši tendencija jaučiama ir Lietuvoje. Sudarius galimybę visose kasose atsiskaityti bekontaktėmis kortelėmis, lietuviškame prekybos tinkle „Maxima“ kiekvieną mėnesį įvykdoma penktadaliu daugiau atsiskaitymų nei praėjusį – išbandyti naują atsiskaitymo būdą pirkėjus skatina greitis ir patogumas.
Konsultacijų bendrovės „Capgemini“ analitikai prognozuoja, kad 2020-aisiais Europoje bekontaktėmis kortelėmis atliktų mokėjimų suma perkops 10 mlrd. eurų. Tai sudarys 13 proc. visų banko kortelėmis atliktų mokėjimų.
Aktyviausiai bekontaktes korteles Europoje naudoja Jungtinės Karalystės gyventojai. Bendrovės „Visa“ apklausos duomenimis, bent kartą šia galimybe yra pasinaudoję du trečdaliai britų. Aktyviausi naudotojai yra 18–35 metų: šioje grupėje net trys ketvirtadaliai vartotojų yra atlikę bekontaktį mokėjimą.
Naujovę jau spėjo įvertinti ir Lietuvos pirkėjai – bekontakčių atsiskaitymų augimas „Maximoje“ kiekvieną mėnesį ūgteli net apie 20 proc. Panaši tendencija stebima ir Latvijoje, tuo metu estai bekontaktėmis kortelėmis dar naudojasi perpus rečiau.
Taupo pirkėjų laiką
Bekontakčių kortelių savininkams svarbu žinoti, kur šis atsiskaitymo būdas veikia. „Maximose“ bekontakčių kortelių skaitytuvai pradėti diegti pernai metų pabaigoje, o šįmet gegužę tokią galimybę jau turėjo visų parduotuvių kasos. Vien Lietuvoje jų yra per 2 tūkst., o visose Baltijos šalyse – daugiau nei 3,5 tūkst.
„Pastebime, kad klientai labiausiai vertina bekontakčių mokėjimų patogumą ir greitį. Jei mokėjimo suma neviršija 10 eurų, jiems užtenka priglausti kortelę ir pinigai nuskaičiuojami automatiškai, dažniausiai nereikalaujama įvesti PIN kodo. Toks atsiskaitymas užtrunka vos kelias sekundes – keliskart trumpiau nei įprastas mokėjimas kortele. Mūsų skaičiavimais, kiekvieną mėnesį klientai vien dėl to sutaupo daugiau nei 100 valandų, arba virš keturių parų, savo laiko“, – teigia Kristina Meidė, „Maximos“ generalinė direktorė.
Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis pirkinių krepšelis Lietuvoje siekia apie 8 eurus, bekontakčių mokėjimų skaičius ateityje dar labiau augs.
Pinigines keis telefonai
Bekontakčiai mokėjimai jau dabar taupo pirkėjų laiką, kuris tampa vis didesne vertybe. „Maximos“ vadovė prognozuoja, kad ateityje dar daugiau patogumo suteiks mobilieji mokėjimai. Naujieji „Maximos“ mokėjimo skaitytuvai jiems taip pat bus pritaikyti. Tiesa, šio perversmo gali tekti palaukti.
„Pirkėjai parduotuvėje nori sugaišti kuo mažiau laiko, apsipirkimo procesas turi būti patogus ir reikalaujantis minimalių pastangų. Mobilieji atsiskaitymai išties padėtų mūsų pirkėjams atsiskaityti ir greičiau, ir patogiau, nes mobilųjį telefoną šiuolaikinis žmogus dažniausiai visuomet turi su savimi. Netgi piniginę galime pamiršti, tačiau mobiliojo – niekada. Vis tik mobilieji atsiskaitymo būdai yra ankstyvoje kūrimo stadijoje ir modernios idėjos virtimo kūnu dar turėsime palaukti“, – sako K. Meidė.
10 eurų – ne riba
„Maximos“ darbuotojams neretai tenka ir konsultuoti pirkėjus. Mat pasitaiko atvejų, kuomet jie turi bekontakčio mokėjimo korteles, tačiau nežino, kokiais atvejais ir kaip jomis naudotis.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius pataria vadovautis paprasta taisykle: sekite nurodymus kortelių skaitytuvo ekrane.
„Bekontaktėmis kortelėmis galima atsiskaityti visuose skaitytuvuose, kurie turi specialų simbolį su keturiomis bangelėmis. Jis gali būti atspausdintas, užklijuotas ant skaitytuvo arba rodomas ekrane. Jei tokį simbolį turi ir jūsų kortelė, priglauskite ją prie skaitytuvo ir sekite instrukcijas jo ekrane.
Atsiskaityti bekontakčiu būdu galima ir tais atvejais, kai mokėjimo suma viršija 10 eurų, tik tuomet jūsų bus prašoma įvesti PIN kodą, taip pat gali tekti įstatyti kortelę į skaitytuvą“, – teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentas M. Zalatorius.
Baiminasi be reikalo
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius pastebėjo, kad Lietuvoje vis dar gajūs mitai apie bekontakčių mokėjimų nesaugumą. Pavyzdžiui, kad šių kortelių duomenis gali nuskaityti piktavaliai ir be vartotojo žinios nuskaityti lėšas. Tiesa ta, kad bekontaktėse kortelėse įdiegta NFC technologija veikia iki 4 cm atstumu, taigi sukčiui visų pirma tektų gauti fizinę prieigą prie jūsų kortelės.
Antra, jautrūs kortelės duomenys yra šifruojami, taigi įprastu skaitytuvu galima gauti tik tokią informaciją, kuri yra pateikiama ant pačios kortelės. Tinkamai nuskaityti kortelę gali tik autentiškas skaitytuvas, įsigytas iš autorizuoto paslaugų tiekėjo. Jei sukčius bandytų pasinaudoti tokiu skaitytuvu apgaulės tikslais, jį greit identifikuotų ir įrangą užblokuotų finansines paslaugas teikianti institucija.
Taip pat vis dar baiminamasi, kad atsiskaitant gali būti nuskaityta dviguba suma. Tai irgi mitas. Bekontaktėse kortelėse yra įdiegta speciali apsaugos funkcija, kuri užtikrina, kad net ir kelis kartus priglaudus kortelę, suma bus nuskaityta vieną kartą. Apie įvykdytą atsiskaitymą visada praneša garsinis signalas ir jį išgirdus kortelę galima atitraukti nuo skaitytuvo. Tačiau kad ir kiek ilgai laikysite priglaudę kortelę, tai neturės jokios įtakos atsiskaitymų skaičiui – suma bus nurašyta tik vieną kartą.
„Naudojantis bekontakte kortele, jūsų taip pat bus periodiškai prašoma suvesti PIN kodą, net jei atliekate smulkų bekontaktį mokėjimą. Tai papildoma kortelės saugumo priemonė, užtikrinanti, kad ja naudojasi būtent jos savininkas“, – užtikrina M. Zalatorius.
