Vos prieš kelis metus gimęs startuolis „Revolut“ šiandien laikomas viena greičiausiai augančių įmonių pasaulyje. Praėjusią savaitę paskelbęs, jog per metus planuoja Lietuvoje surasti ketvirtį milijono vartotojų, jis siekia iš esmės pakeisti tai, kaip elgiamasi su pinigais. Kam to reikia ir kaip keisis finansų ateitis – kalbamės su „Revolut“ regiono plėtros vadovu Andriumi Bičeika.
Per pirmą mėnesį – 40 tūkst. vartotojų
2015 metais Londone įsteigto finansinių technologijų startuolio „Revolut“ tikslas – perimti dalį bankų vykdomų funkcijų, kurios pastaraisiais metais vartotojams tapo itin brangios. „Revolut“ idėja skamba labai paprastai: pasitelkus programėlę galima vykdyti nemokamus momentinius pervedimus, geriausiomis sąlygomis ir be jokių mokesčių išsikeisti valiutą ar pervesti pinigus į bankų sąskaitas.
„Jau per pirmą mėnesį „Revolut“ sulaukė apie 40 tūkst. naujų vartotojų, kas per tokį trumpą laiko tarpą yra be galo daug. Dar net nepasirodžius produktui atsirado daugybė žmonių, kurie išgirdę apie tokį startuolį norėjo kuo greičiau jį išbandyti. Po produkto pasirodymo naujų vartotojų ratas augo eksponentiškai ir šiuo metu jų turime jau beveik milijoną“, – apie sėkmę pasakoja „Revolut“ Baltijos šalių regiono vadovas A. Bičeika. Šiuo metu Lietuvoje įmonė turi apie 50 tūkst. vartotojų. Per metus šį skaičių norima pakelti iki 250 tūkst., o dar metai po to – iki pusės milijono. Šiandien „Revolut“ naudoja beveik 2,5 procento lietuvių.
Idėja kilo dėl didelių mokesčių
Pagrindinė „Revolut“ idėja – žmonėms suteikti pilną savo finansų kontrolę. Šios priemonės pagalba galima vykdyti įvairias kasdienes funkcijas ir ja naudotis be baimės, jog reikės sumokėti didelius mokesčius bankui.
„Didelė dalis žmonių nežino, kad keičiant valiutą taikomi mokesčiai, tad net nesupranta sumokantys bankams. Tačiau juk įmanoma tokia sistema, kurioje kursas yra tarpbankinis ir be jokių paslėptų mokesčių, o pervedimai pačiam klientui nieko nekainuoja, nes kainuoti ir neturėtų. Tarp vartotojų pinigai turi judėti momentiškai – paspaudus mygtuką kitame gale esantis žmogus pinigus gauna greičiau nei sms žinutę“, – teigia vyras.
Vartotojų skaičių įmonė siekia padidinti ne tik panaikindama kai kuriuos nereikalingus mokesčius, bet ir suteikdama paslaugas, kurias anksčiau valdė bankai. Žmonės gali įsigyti „Revolut“ debetinę kortelę ir pilnai ją valdyti – užblokuoti ar atblokuoti be jokios banko pagalbos vienu telefono spustelėjimu. Klientams suteikiama galimybė patiems nustatyti įvairias funkcijas – galima užblokuoti pinigų išgryninimą ar atsiskaitymą e. parduotuvėse, per kelias sekundes atjungti pačią kortelę.
„Pažvelkime į technologines tendencijas – šiandien turime telefonus, talpinančius tai, kam prieš 20 metų būtų reikėję didžiulės kuprinės, pilnos daiktų. Tas pats galioja ir finansams – ateitis priklauso sistemai, kuri gali valdyti visus turimus pinigus ir yra tokia paprasta, kad naudotis galėtų net vaikas ar senelis“, – aiškina A. Bičeika.
Prie spartaus startuolio augimo prisideda ir lietuviai
Įmonė planuoja per ateinančius trejus metus visame pasaulyje surinkti apie 50 mln. vartotojų. Kaip dabar atrodo įmonės kasdienybė ir kokį tiksliai ryšį jį turi su Lietuva?
Šiuo metu „Revolut“ dirba trys lietuviai. Mūsų šalis kol kas patenka tarp daugiausiai vartotojų turinčių valstybių pasaulyje, bet netrukus turėtų nublankti prieš didesnes valstybes. Tiesa, A. Bičeika pasakoja, kad kol kas įmonė dar dirba startuolio tempais – darbo diena trunka 12 valandų, o darbuotojų atsakomybės – ne visuomet aiškios.
„Mano paties užduotis paprasta: 50 tūkst. „Revolut“ vartotojų turinčioje Lietuvoje iki kitų metų pabaigos turiu pritraukti dar 200 tūkst. vartotojų ir padaryti tą beveik neskiriant pinigų rinkodarai. Tačiau tai yra įmanoma, nes finansų ateitis priklauso tiems, kurie geba teikti paslaugas be jokių paslėptų mokesčių ar nereikalingų trukdžių – kaip ir visur, čia svarbiausia greitis“, – įsitikinęs Baltijos šalių regiono vadovas.
Plačiau šias temas ekspertai pristatys Ūkio ministerijos ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuojamame Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ spalio 12–13 dienomis. Inovacijų savaitės metu vykstantis renginys finansuojamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet atveš daugiau kaip penkiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų, pristatysiančių naujausias inovacijas bei jų keliamus iššūkius.