Kinė Xiaoice prieš dvejus karjerą žiniasklaidoje pradėjo kaip orų mergaitė, vėliau tapo reportere, žinių pranešėja, o šiemet išgarsėjo visame pasaulyje su poezijos knyga. Karjera įspūdinga, bet ji nebūtų sulaukusi tarptautinio dėmesio, jei ne viena detalė – Xiaoice yra robotas. 
Kinė Xiaoice prieš dvejus karjerą žiniasklaidoje pradėjo kaip orų mergaitė, vėliau tapo reportere, žinių pranešėja, o šiemet išgarsėjo visame pasaulyje su poezijos knyga. Karjera įspūdinga, bet ji nebūtų sulaukusi tarptautinio dėmesio, jei ne viena detalė – Xiaoice yra robotas.
Kinijos ir Jungtinių Valstijų žiniasklaidoje dirbtinis intelektas „dirba“ jau kelerius metus. Pirmiausia robotai pradėjo rašyti sporto ir verslo naujienų tekstus, o pastaruoju metu žengia į kitas sritis, pradedant rinkimų prognoze ir baigiant politikų kampanijų finansavimo analize. Kinijos interneto milžinės „Baidu“ įkūrėjas Robinas Li perspėja žurnalistus dėl jų darbo vietų, nes dalį tekstų puikiai gali parašyti robotai.
„Vakar viešai paskelbėme, kad mūsų įmonė paskyrė naują vyriausiąjį finansininką. Visa žiniasklaida apie tai pranešė labai panašiomis žinutėmis. Tokius pranešimus galėtų rašyti dirbtinis intelektas“, – sakė jis Dunhuango mieste surengtame forume.
Robotai reporteriai
Įsitvirtinus naujienų portalams, žmonėms įnikus į mobiliuosius telefonus ir socialinius tinklus, naujų žinių poreikis išaugo šimtus kartų, todėl žurnalistai susidūrė su nuolat augančiu spaudimu rašyti greičiau ir daugiau. Žaibiška reakcija ir įgūdžiai sparčiai surinkti tekstą tapo vienais iš svarbiausių kriterijų, vertinant reporterių darbą. Prioritetu tampa kiekybė, dėl to kenčia tekstų, reportažų ar laidų kokybė.
Per Europos Sąjungos ar NATO lyderių susitikimus spaudos konferencijas daugelis žurnalistų lieka prie savo kompiuterių, kad kuo greičiau praneštų, ką pasakė politikai, užuot spaudos konferencijose uždavinėję aštrius klausimus. 2013 metais Vilniuje ES vadovams susirinkus tartis dėl Ukrainos likimo, renginio šeimininkė prezidentė Dalia Grybauskaitė suglumo, kai neišgirdo lietuvių žurnalistų klausimų. „Lietuviai, ar yra klausimų?“ – kreipdamasi į reporterius ragino ji.
Daugelis žurnalistų žvarbų lapkričio vakarą tuomet patogiai stebėjo vadovų pasisakymus per kompiuterį savo biuruose ar namuose – ir dėl to, kad ten šilčiau, ir dėl to, kad iš ten parašyti greičiau. Iš dalies dėl žurnalistų tylos tuomet visuomenė neišgirdo detalių, kaip žlugo derybos dėl svarbios Ukrainos ir ES sutarties, nors būtent šie sprendimai vėliau įžiebė Maidaną Ukrainoje. Situacija ima keistis, nes greičiausi reporteriai nebegali konkuruoti su dirbtiniu intelektu.
Rugpjūtį Kinijos Sichuano provinciją supurčius žemės drebėjimui, robotas apie nelaimę skaitytojams pranešė per 25 sekundes. Keli eksperimentai parodė, kad skaitytojai neįžvelgia skirtumų tarp kompiuterio sukurto ir žmogaus parašytų tekstų, todėl daugelis mano, kad pasisakymus ar įvykius vis dažniau skaitytojams ir klausytojams perteiks reporteriai robotai. Iš verslo žurnalistų dirbtinis intelektas turbūt perims daugelį rutininių darbų, pavyzdžiui, didžiųjų įmonių ketvirtinių veiklos ataskaitų aprašymus rugpjūčio ir spalio pabaigoje.
Robotizacija ateina ir į Lietuvą – žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovei „Mediaskopas“ naudoja lietuvių kalbos atpažinimo sistemą, o naujienų agentūros BNS Lietuvos biuras testuoja programas, kurios galėtų savarankiškai aprašyti sporto rungtynių rezultatus. Lietuvos radijas ir televizija naujoje studijoje įdiegė robotus-kameras ir šiuo metu „ieško galimybių įdiegti dirbtinį intelektą planavimo srityje“, – BNS sakė LRT inovacijų vadovas Arnas Zuikis.
Kūrybiškumo pergalė?
JAV technologijų kompanijos „Microsoft“ viceprezidentas Davidas Chenas sako suprantantis dalies žurnalistų nerimą, bet ragina į dirbtinį intelektą žvelgti kaip į galimybę. „Daugelyje sričių žmonės iš pradžių bijo, kad dirbtinis intelektas jose įsigalės, bet mes tikime, kad dirbtinis intelektas ir žmogiškasis intelektas papildo vienas kitą. Tas pats turėtų galioti žiniasklaidos sektoriui“, – interviu BNS sakė jis.
D. Cheno teigimu, dirbtinis intelektas „gali dirbti labai greitai ir labai tiksliai atlikti taisyklėmis pagrįstas užduotis“, tačiau dėl vaizduotės ir žingeidumo žmonės išlaiko akivaizdų pranašumą. „Kai kuriais atžvilgiais dirbtinis intelektas panašus į kūdikį. Vos gimęs kūdikis girdi, truputį mato. Vėliau jis įgyja kalbos įgūdžių, pradeda kalbėti, o su kalba kaupiamos žinios. Turėdamas žinių, smalsumo ir vaizduotės jis tampa kūrybingas. Taigi, manau, dirbtinis intelektas šiuo metu daugių daugiausiai yra kaip labai mažas vaikas“, – teigė jis.
„Vien žinios be smalsumo ir vaizduotės negali suteikti kūrybingumo. Kūrybingumas yra žinios, padaugintos iš smalsumo ir vaizduotės. Dirbtinio intelekto stiprioji pusė – žinios, bet intuicija ir kūrybingumas yra tyrimų priešakinė linija. (Siekiant dirbtiniam intelektui) užtikrinti kūrybingumą ir vaizduotę dar reikės nueiti ilgą kelią“, – kalbėjo D. Chenas.
Kai kurie žurnalistai tikisi, kad dirbdami išvien su robotais, jie galės sau leisti sulėtinti tempą ir sutelkti dėmesį į kokybę.
„Manęs nė kiek negąsdina technologijos. Aš tik džiaugsiuosi, jei dirbtinis intelektas už mane parašys nuobodžius tekstus apie verslo rezultatus, o aš galėsiu užsiimti įdomesniais dalykais. Tai fantastika“, – sakė britų verslo laikraščio „Financial Times“ Pekino biuro vadovas Thomas Mitchell'as (Tomas Mičelas).
Tiriamosios žurnalistikos atstovams dirbtinis intelektas gali tapti nepamainomu pagalbininku greitai išanalizuoti milžiniškus kiekius duomenų. Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo atstovai neabejoja, kad robotai būtų padėję jiems greičiau ir tiksliau išnagrinėti vadinamuosius Panamos popierius apie nešvarius sandorius mokesčių rojuose. Kritikai baiminasi, kad „robotų armijos“ gali atimti darbo vietas ir užtvindyti internetą išgalvotomis istorijomis. Optimistai tikisi, kad dirbtinis intelektas sugrąžins žurnalistikos garbę, o kūrybiškumas taps svarbiausia žurnalisto kompetencija.
