Bendrovės „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas penktadienį pareiškė, kad jis ketina finansuoti Marso kolonizavimo planus nurašydamas visą dabartinį „SpaceX“ kosminį laivyną – ir „Falcon 9“, ir „Falcon Heavy“, ir „Dragon“ kapsulę, rašo „The Verge“.
Australijoje vykstančiame Tarptautiniame astronautikos kongrese E. Muskas tvirtino, kad ilgainiui „SpaceX“ pradės kaupti šių kosminių laivų atsargas ir visus savo išteklius skirs naujam milžiniškam kosminiam laivui – Tarpplanetinei transporto sistemai (ITS, Interplanetary Transport System) kurios kodinis pavadinimas yra BFR (angl. Big F**king Rocket). „Visi mūsų ištekliai bus nukreipti į BFR. Ir esame tikri, kad tai galėsime padaryti iš pajamų, kurias gausime iš palydovų kėlimo bei Tarptautinės kosminės stoties aptarnavimo“, – sakė E. Muskas.
Taip pat E. Muskas paskelbė apie planus sumažinti ITS, lyginant su pradinėmis užmačiomis. Praėjusiais metais E. Muskas, pristatydamas kombinuotą raketos ir kosminio laivo dizainą, numatė, kad jame bus panaudoti 42 pagrindiniai varikliai „Raptor“, galintys iki Marso nugabenti 450 metrinių tonų krovinio. Šiemet šis skaičius sumažintas iki 31. Didesnioji dalis kitų esminių projekto elementų – orbitinio susijungimo, nusileidimo stabdant reaktyviniais varikliais ir kt. – liko nepakitę.
E. Muskas taip pat pasiūlė daugybę kitų ITS panaudojimo galimybių – ji bus tinkama ne tik kelionėms į Marsą. Pavyzdžiui, ją galima bus panaudoti palydovams kelti, kroviniams į TKS gabenti ir netgi nuolatinės bazės Mėnulyje statyboms. Dabartinis „SpaceX“ turimas „Falcon 9“ raketos pagrindo laivynas jau yra naudojamas daliai šių užduočių atlikti, tačiau, anot E. Musko, ilgainiui įmonė visas savo kosmines misijas vykdys būtent per ITS.
„Galime sukurti sistemą, kuri kanibalizuotų mūsų pačius produktus, paverstų juos pasenusiais, o tada visus išteklius, kuriuos dabar naudojame „Falcon Heavy“ ir „Dragon“ kūrimui bus nukreipti vienai sistemai“, – sakė „SpaceX“ vadovas. Jis tvirtina, kad krovinių gabenimas naudojant ITS bus santykinai nebrangus, nes ir raketa, ir jos keliamas kosminis laivas bus pilnai daugkartinio naudojimo – skirtingai nei „Falcon 9“, iš kurios pakartotiniam naudojimui tinkama tik 70–80 proc. komponentų. Tačiau bent jau kol kas „SpaceX“ turės ir „Falcon 9“, ir „Falcon Heavy“ raketų – tiems klientams, kurie reikalaus jau patikrintų kosminio transporto priemonių.
Galimybių vykdyti misijas į Mėnulį reklamavimas E. Muskui yra ne tik protingas verslo, bet ir politinis sprendimas. Nors palydovų iškėlinėjimas ir TKS aptarnavimas yra patrauklios ir pelningos veiklos, veikiausiai jų nepakaks norint finansuoti naujos raketos kūrimą.
„SpaceX“ reikės ir kitų finansų šaltinių, o JAV biudžetas tam yra labai tinkamas. Apie tai, kad sugrįžimo į Mėnulį idėja yra gyvybinga, galima spręsti iš JAV viceprezidento Mile'o Pence'o, vadovaujančio JAV Nacionalinei kosmoso tarybai, paramos. Be to, apie ketinimus vykdyti pilotuojamas misijas į Mėnulį kalbėjo ir kiti svarbūs JAV kosmoso veikėjai, įskaitant tos pačios tarybos vykdantįjį direktorių Scottą Pace'ą.
Be to, amerikiečiai nėra vieninteliai, kurie nukreipė savo akis į Mėnulį: ta pačia krytimi žiūri daugybė kitų stiprių nacionalinių kosmoso agentūrų – Rusijos, Kinijos, Europos Sąjungos. Štai visai neseniai NASA ir „Roskosmos“ pasirašė sutarimą vystyti kosminių stočių, kurias galima būtų statyti šalia Mėnulio, koncepcijas.
Žinoma, E. Musko galutinis tikslas vis dar yra Marsas, o jo prognozės, kada „SpaceX“ galės iki ten nuskristi, yra itin optimistiškos. Praėjusiais metais jis tvirtino, kad pirmosios žmonių įgulos į Marsą galės pradėti skraidyti nuo 2024 metų. Šiemet jis tvirtino, kad du krovininiai ITS laivai į Marsą išskris 2022 metais. Kitaip tariant, jis numato, kad vos per penkerius metus jo įmonė sukurs visiškai naują raketą, nukreips ją į kitą planetą ir saugiai nuleis ant paviršiaus.
Jeigu prognozės pasitvirtins, „SpaceX“ galės didžiuotis sunkiausiais žmonių sukurtais aparatais, kada nors saugiau nusileidusiais Marso paviršiuje. Iki šiol sunkiausias aparatas, sugebėjęs saugiai nusileisti Marse, svėrė apie 900 kg, tuo tarpu ITS kosminis laivas turėtų sverti 20–50 tonų. Anot E. Musko, toks darbų grafikas nėra nerealistiškas. Jis tokią įtemptą dienotvarkę pavadino „veržliu“, „įkvepiančiu“ (angl. aspirational).
Kol kas „SpaceX“ dar nėra skraidinę žmonių į kosmosą, ne kartą yra atsilikę ir nuo numatytų darbų atlikimo grafikų. Štai, pavyzdžiui, pagal ankstesnius planus „SpaceX“ turėjo dar šiemet pradėti gabenti žmonės į TKS, o pagal atnaujintus planus tą bus įmanoma padaryti ne anksčiau nei 2018–2019 metais. Be to, kažkada E. Muskas žadėjo, kad sunkioji raketa-nešėja „Falcon Heavy“ pradės atlikinėti naudingus darbus 2013 metais, nors iki šios dienos dar nebuvo nė vieno jos pakilimo į kosmosą su kroviniu.
Tiesa, E. Muskas šiandien pareiškė, kad pirmoji „Falcon Heavy“ į kosmosą pakils dar šiemet. Anot jo, sunkiosios raketos kūrimo darbai buvo sudėtingesni, nei tikėtasi iš pradžių. Šiemet E. Muskas nieko nešnekėjo apie tai, kokios bus žmonių gyvenamosios patalpos Marse arba kaip turės išsilaikyti Raudonojoje planetoje būsiančių žmonių kolonija. Pernai jis sakė, kad „SpaceX“ visų pirma yra transporto įmonė, o į klausimus, kaip išgyventi Marse, turės atsakyti kitos bendrovės.