Energetinis saugumas, darni energetikos sektoriaus plėtra, konkurencingumas ir efektyvus energijos naudojimas yra pagrindiniai Lietuvos energetikos strateginiai tikslai, kuriuos įtvirtina Nacionalinė energetikos strategija. Ši strategija projektui patvirtinta Vyriausybės pasitarime ir teikiama Seimui. Strategijoje numatyta, kad ne vėliau kaip 2015 m. bus pradėta eksploatuoti nauja atominė elektrinė.
Energetinis saugumas, darni energetikos sektoriaus plėtra, konkurencingumas ir efektyvus energijos naudojimas yra pagrindiniai Lietuvos energetikos strateginiai tikslai, kuriuos įtvirtina Nacionalinė energetikos strategija. Ši strategija projektui patvirtinta Vyriausybės pasitarime ir teikiama Seimui.
Strategijoje numatyta, kad ne vėliau kaip 2015 m. bus pradėta eksploatuoti nauja atominė elektrinė, kuri tenkins Baltijos šalių energetinius poreikius.
Planuojama iki 2012 m. Lietuvos aukštos įtampos tinklus sujungti su Skandinavijos šalių ir Lenkijos tinklais.
Siekiama iki 2012 m. Baltijos šalių elektros energijos rinką integruoti į Europos Sąjungos (ES) šalių rinkas, sukurti bendrą regioninę gamtinių dujų saugyklą ir bendrą suskystintų dujų importo terminalą.
Atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrame šalies pirminės energijos balanse 2025 m. tikimasi padidinti iki 20 proc., elektros energijos, pagamintos termofikacinėse elektrinėse, dalį bendrame elektros energijos gamybos balanse – iki 35 proc., o biodegalų dalį šalies degalų rinkoje – iki 20 proc.
Siekiama plėtoti pirminių energijos šaltinių įvairovę ir užtikrinti, kad iš vienos šalies tiekiamų gamtinių dujų dalis, naudojamų energijos gamybai, metiniame Lietuvos kuro balanse būtų ne didesnė kaip 30 procentų.
Lietuvos energetikos sektoriuje būtina sukurti galimybes ir numatyti priemones, kaip efektyviai neutralizuoti ar kompensuoti dėl priklausomybės nuo energijos tiekimo iš Rusijos atsirandančias grėsmes ar mažinti jų keliamą žalą, kartu išnaudojant visus priimtinus būdus tai priklausomybei sumažinti. Lietuvos energetikos sektoriaus įmonės ir infrastruktūros objektai nebus perleidžiami šalių, iš kurių šie ištekliai tiekiami, subjektų kontrolei. Juos privatizuojant, turi būti teikiama pirmenybės Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančioms užsienio investicijoms.
Lietuvos strateginiai interesai regione – plėtoti bendrą Baltijos šalių elektros energijos rinką, bendradarbiauti su Lenkija ir Skandinavijos šalimis. Planuojama kartu su Latvija ir Estija parengti suderintą Baltijos valstybių strategiją ir veiksmų planus, kurie padėtų spręsti bendrus energetikos uždavinius.
Lietuva pasisako už efektyvią, liberalią ir konkurencingą ES elektros energijos rinką. Energetinis saugumas turi būti kuo plačiau įgyvendinamas ES mastu, o Europos Komisijai suteikta didesnė atsakomybė už energetikos projektų koordinavimą. Tikimasi, kad dėl priešlaikinio Ignalinos atominės elektrinės uždarymo atsirandantį neigiamą poveikį šalies generuojančiųjų galių balansui ir pirminės energijos šaltinių įvairovei ES kompensuotų greitu Lietuvos elektros energijos perdavimo tinklo ir kitų infrastruktūros objektų integravimu į ES energetikos sistemas.
Rengiant šią strategiją, atsižvelgta į svarbiausius pastarųjų metų ekonomikos ir energetikos pokyčius tiek šalyje, tiek regione. Atsižvelgta ir į kitų Baltijos valstybių energetikos plėtros planus, pagrindinių energijos šaltinių rinkų, energetikos ūkio valdymo ir aplinkosaugos srities pasaulines tendencijas.
Šiuo metu galiojanti Nacionalinė energetikos strategija buvo parengta ir Seimo patvirtinta 2002 m. Strategija turėjo būti atnaujinta 2007 m., tačiau Seimas 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliucijoje „Dėl branduolinės energetikos tęstinumo ir Nacionalinės energetikos strategijos atnaujinimo“ įpareigojo Vyriausybę Nacionalinę energetikos strategiją atnaujinti 2006 m.
Strategiją rengė Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto sudaryta ekspertų darbo grupė, o jos rengimą organizavo ir koordinavo iš įvairių institucijų, mokslo įstaigų, energetikos bendrovių ir organizacijų atstovų sudaryta Nacionalinės energetikos strategijos rengimo organizavimo ir koordinavimo priežiūros komisija.
