Nuolat aptariamas modernių technologijų įtraukimas į mokymosi procesą jau pasiekė ir Lietuvą. Tačiau kol pas mus mokyklose dygsta projektoriai ir kompiuteriai ar planšetės, kitose šalyse į mokymo procesą integruojama net virtuali realybė. 
Nuolat aptariamas modernių technologijų įtraukimas į mokymosi procesą jau pasiekė ir Lietuvą. Tačiau kol pas mus mokyklose dygsta projektoriai ir kompiuteriai ar planšetės, kitose šalyse į mokymo procesą integruojama net virtuali realybė.
Silicio slėnyje ir Baltijos regione dirbantis ekonomistas bei verslininkas Eilifas Trondsenas pasakoja, kaip atrodo inovatyviausios šiuolaikinės mokyklos ir ragina ruoštis neišvengiamiems pokyčiams, kuriuos padiktuos technologijų įtraukimas į švietimo sistemą.
Mažiausiems į rankas duodamos moderniausias technologijas
E. Trondsenas sako pastebintis, jog bene didžiausias iššūkis, kalbant apie pačių mažiausiųjų švietimą, yra faktas, jog kartu su moderniomis technologijomis atsiranda vis daugiau mokinių dėmesį blaškančių faktorių. „Artimiausiais metais vienas svarbiausių švietimo sistemai tenkančių sunkumų bus technologijų, ypač turinčių prieigą prie interneto, įtraukimas į mokymosi procesą. Tai neišvengiamas pokytis, kurio naudą mokiniams gali sumenkinti pačių mokytojų technologijų baimės bei radikaliems pokyčiams besipriešinantys politikos ar kultūros atstovai. Šiam pokyčiui būtina tinkamai pasiruošti ir pasinaudoti jo teikiamomis galimybės ugdymo sistemą paversti efektyvesne: visuotinis kokybiško mokslo prieinamumas, kaštų mažėjimas, mokytojų laiko taupymas ir didesnis pačių mokinių įsitraukimas“, – aiškina ekspertas.
Ši filosofija, raginanti neriboti mokinių laiko su technologijomis, o priešingai, leisti jiems pasinaudoti visais jų teikiamais privalumais, ypač populiari Silicio slėnyje, kur prieinami patys naujausi išradimai. Štai 2013-aisiais ten atsidariusi „AltSchool“ mokykla išvis atsisako tradicinių testų bei kontrolinių, vietoje to stengdamasi įkvėpti pačius vaikus ieškoti sprendimų realioms praktinėms problemoms. Tam vaikai mokosi patys, pavyzdžiui, sukurti elektros grandines ar susiprojektuoti ir savo rankomis pasistatyti žaidimų namelius. Tam naudojama galybė technikos – pradedant elementariausiais laidais ir baigiant 3D spausdintuvais ar virtualaus modeliavimo programos.
Taip norima iš mokinių kasdienybės išmesti nereikalingos informacijos „kalimą“, bet leisti jiems dirbti prie projektų, kuriuos vykdydami jie patys imtų norėti lavinti turimus gabumus ir reikalingus gebėjimus. Mokymosi procesas taip tampa gerokai individualesnis, tad vaikui padeda ne vien mokytojai, bet ir internetas. Kol kas jau egzistuojančios „AltSchool“ mokyklos sulaukia didžiulio pasisekimo ir planuoja pradėti veiklą visų JAV mastu.
Investuoja į jaunimą mainais už jų idėjas
Kaip Lietuvoje, taip ir Silicio slėnyje į darbo rinką lengviausiai įsilieja naujų technologijų veiklą išmanantis jaunimas, kuris pirmuosius tokio tipo įgūdžius įgyja dar mokykloje. Kita vertus, toli gražu ne kiekviena šeima gali leisti savo vaikus į mokyklas, kuriose būtų galimybė dirbti tik su naujausiomis sistemomis. Šios problemos sprendimą pasiūlė verslas, toliaregiškai pasiūlydamas savo turimus resursus integruoti į valstybines mokyklas ir taip jau mokyklos suole investuoti į gabų ir didžiulį potencialą turintį jaunuolį, kuris ateityje, tikėtina, taps jų įmonių darbuotojais.
„Pačios mokymosi kultūros pasikeitimų greitis labai priklauso nuo vietos, tačiau jau dabar JAV matome pilotines vadinamojo „sujungto mokymo iniciatyvų“ programas, suvienijančias valstybės ir verslo jėgas. Prieš kelis mėnesius Silicio slėnyje garsiai nuskambėjo technologijų kompanijos „Oracle“ įvykdytas pilotinis privačios ir viešos mokyklos partnerystės projektas, kuris leidžia anksčiau neregėtu mastu sujungti verslo investicijas su jaunais talentais“, – teigia E. Trondsenas.
Technologijų gigantės remiama nemokama „Design Tech High School“ Silicio slėnyje veikia jau kurį laiką, o 2018-aisiais ji persikraustys į bendrovės patalpas. Kaip ir „AltSchool“ atveju, jos mokyklos sistema paremta asmeninių mokymosi planų kūrimu, kuo daugiau moksleivių laiko skiriant praktinėms užduotimis.
„Oracle“ atstovų teigimu, verslo sektoriui toks mokinių aprūpinimas naudingas ne kaip būsimų darbuotojų medžioklė, o kaip gebėjimas į įmonės veiklą tiesiogiai įtraukti jaunąją kartą, technologijas suvokiančią kur kas intuityviau. Todėl gimnazistams siūloma ne tik praktika, bet ir trumpalaikis darbas prie naujų įmonės projektų bei kūrinių – taip tikimasi išgauti iš jaunų žmonių sprendimus bei idėjas, kurios vyresnėms kartoms tiesiog nešautų į galvą.
Į matematikos pamoką – su virtualios realybės akiniais
Vis tik inovacijos pasiekia toli gražu ne vien Silicio slėnį. Ekonomistas aiškina, jog šiandien vykstantis technologinis perversmas suteikia šansą bet kuriai valstybei atsidurti pačiame švietimo perversmo centre.
„Gyvename laikais, kai nuolat atsiranda vis naujos technologijos. Tačiau ne visas jas įmanoma vienodai pritaikyti visuotiniu mastu, tad labiausiai išloš tie, kurie sugebės jas į ugdymo procesą integruoti ne tik greitai, bet ir naudingai. Pavyzdžiui, mano gimtojoje Norvegijoje grupė savivaldybių bei įmonių pernai įsteigė partnerystę, kuri leis regionuose per pamokas naudoti virtualios realybės bei praplėstos tikrovės technologijas. Taip tikimasi rasti inovatyvų būdą sukurti sistemą, kurioje vaikai įsitrauktų į pamokas kaip įmanoma labiau“, – aiškina E. Trondsenas.
Didžiąją dalį tokių šiuolaikiškų mokyklų visame pasaulyje sieja noras sukurti kiekvienam mokiniui individualų, jo gabumus bei poreikius atliepiantį ugdymo planą, kuris dėl mokytoją dalį laiko atstoti galinčių technologijų priverstų patį mokinį tobulėti. „Naujoji mūsų realybė sukuria ir daugybę iššūkių, ir galimybių. Daugiausiai dividendų ji duos tiems, kurie pasiruošę jau vykstančius pokyčius priimti bei maksimaliai išnaudoti technologijų potencialą. Sujungti turimą mokymosi iš gyvų mokytojų metodiką su inovacijomis bus labai sunku, tačiau tai problema, kurią išsprendus kartu išnyks daugybė sunkumų“, – optimistiškai žiūri Silicio slėnio senbuvis.
Į Lietuvą E. Trondsenas atvyksta Vilniaus inovacijų forumo „Innovation Drift“ proga. Spalio 12–13 dienomis vyksiantis forumas – didžiausias ateities technologijų bei bendradarbiavimo tema organizuojamas renginys Baltijos jūros regione. Jo metu į Lietuvą atvyks daugiau kaip 50 visame pasaulyje žinomų mokslininkų, verslo pasaulio atstovų bei futurologų, kurie ne tik dalinsis savo patirtimi ir įžvalgomis, bet ir ieškos bendradarbiavimo galimybių bei verslo nišų.
