Neatsargus asmens duomenų naudojimas skaitmeninėje erdvėje geriausiu atveju gali baigtis šiukšlėmis elektroninio pašto dėžutėje, blogiausiu – algos iškeliavimu iš banko sąskaitos, perspėja ekspertai. Anot jų, silpniausia duomenų apsaugos grandis yra patys žmonės, kurie konfidencialius duomenis dažnai palieka pašaliniams matomose vietose ir lengvabūdiškai atidaro neaiškios kilmės elektroninius laiškus.
Neatsargus asmens duomenų naudojimas skaitmeninėje erdvėje geriausiu atveju gali baigtis šiukšlėmis elektroninio pašto dėžutėje, blogiausiu – algos iškeliavimu iš banko sąskaitos, perspėja ekspertai. Anot jų, silpniausia duomenų apsaugos grandis yra patys žmonės, kurie konfidencialius duomenis dažnai palieka pašaliniams matomose vietose ir lengvabūdiškai atidaro neaiškios kilmės elektroninius laiškus.
Už neatsargumą tenka skaudžiai mokėti
„Interneto amžius pakeitė žaidimo taisykles. Jei anksčiau savo asmeninius duomenis saugiai nešiojomės kišenėje, tai dabar jie yra naudojami kuriant savo elektroninę tapatybę, – tikina „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Andrius Baranauskas, dalyvausiantis diskusijoje apie duomenų ekonomikos iškilimą technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH!
Asmeniniai duomenys padeda tave identifikuoti nuotoliniu būdu, todėl daugybė paslaugų tampa ne tik patogiau vartojamos, bet ir paprasčiau prieinamos. Jei tokios galimybės nebūtų, grįžtume atgal į XX amžių, kuriame nebuvo nei internetinės prekybos, nei mobilios bankininkystės, nei kitų elektroninių patogumų. Asmens duomenų naudojimas – būtinas šiuolaikinei ekonomikai. Tačiau svarbu nepamiršti apie asmens duomenų higieną – savo duomenis turime saugoti. Tad prieš pildydami bet kokią duomenų formą pirmiausiai pagalvokite ne tik kokias naudas gausite, bet kam ir kokią informaciją patikite“.
Ir nors neapgalvotas asmens duomenų atskleidimas internete gali baigtis nemaloniai, tačiau didelė dalis žmonių tokių duomenų nevengia laikyti visų matomoje vietoje. Anot advokatų kontoros „TGS Baltic“ partnerio Mindaugo Civilkos, dažnai darbuotojai prisijungimo prie sistemos vardus ir slaptažodžius užsirašo ant lapelio ir priklijuoja prie kompiuterio ekrano.
„Jie pasiteisina, kad tiesiog per dažnai reikalaujama keisti slaptažodžius. Darbuotojai taip pat linkę kopijuoti jautrius duomenis į asmeninį kompiuterį ar išmaniuosius įrenginius, kad galėtų dirbti iš namų. Lengvabūdiškai atidaromi bei aktyvuojami neaiškios kilmės elektroniniai laiškai. Įprastas atvejis, kai kenkėjiška programa patenka per elektroninį paštą, atidarius „Word“ ar kitą dokumentą“, – dažniausiai daromas klaidas elektroninėje erdvėje vardija M. Civilka.
Anot advokato, žmogiškojo faktoriaus riziką gali sumažinti tik nuolatinis darbuotojų mokymas, švietimas ir socialinės inžinerijos pagrindų suteikimas.
Nesirūpinimas duomenų saugumu gali smogti įvaizdžiui
„Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius pažymėjo, kad skaitmeniniai laikai ne tik palengvina gyvenimą, bet ir atneša naujų iššūkių.
„Iš viso „Tele2“ turi 2 mln. klientų, kurių duomenų apsauga — prioritetinis dalykas. Į tai atsižvelgiame ir diegdami skaitmenines apsaugos sistemas, ir kurdami duomenų bazes. Kiekviename žingsnyje kuriame saugiklius, kiekvieną žingsnį pasveriame ir griežtai laikomės Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo“, – tikino A. Baranauskas.
Tiesa, kreipti vis didesnį dėmesį duomenų apsaugai jau pradėjo ne tik pavienės bendrovės, bet ir politikai. Praėjusiais metais priimtas Europos Sąjungos Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas suteiks daugiau teisių vartotojams, pavyzdžiui, teisę reikalauti nutraukti duomenų rinkimą ir naudojimą ar būti pamirštam. Be to, naujasis įstatymas užkraus ir naujas atsakomybes asmens duomenis saugančioms bendrovėms.
„Absoliutus saugumas įmanomas tik teoriniame modelyje. Realiame pasaulyje įmanoma kalbėti tik apie vienokį ar kitokį jo lygį. Manau, kad stambesnės įmonės, ypač tos, kurios tradiciškai savo veikloje nuo seno laikosi itin griežtų informacijos paslapties reikalavimų – bankai, draudimo bendrovės, o taip pat ryšio bendrovės, farmacinės kompanijos skiria didelį dėmesį duomenų saugumui. Akivaizdu, kad smulkesnės bendrovės į saugumą neretai žiūri pro pirštus, kaip į dar vieną papildomą sąnaudų eilutę“, – teigia M. Civilka.
Tiesa, bendrovės įvaizdžiui žvelgimas į asmens duomenų saugumo užtikrinimą tik kaip į papildomas išlaidas gali būti pražūtingas. Štai šių metų pavasarį programišiams įsilaužus į vienos plastinės chirurgijos klinikos sistemą buvo pagrobta daugybė asmeninių duomenų, o tai visuomenėje sukėlė didžiulį pasipiktinimą.
Daugiau apie duomenų saugumą skaitmeninės ekonomikos amžiuje ir būdus jį užtikrinti, A. Baranauskas drauge su kitais šios srities profesionalais diskutuos rugsėjo 19-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančiame nemokamame modernių technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH!
