Nors technologijų amžiuje klausimas apie grynųjų pinigų likimą iškyla nuolat, mokėjimų bendrovės jau ruošiasi atsisveikinti ir su mokėjimo kortelėmis. Kita vertus, atsiskaityti netrukus galės net jūsų šaldytuvas. Apie ateities mokėjimo būdus IQ apžvalgininkui Gyčiui Kapsevičiui pasakojo mokėjimų bendrovės „MasterCard“ vadovė Šiaurės ir Baltijos šalims Sasha Krstic.
– Dalyvausite rugsėjo 19 d. Kaune vyksiančioje konferencijoje „Switch“, kur kalbėsite apie mokėjimų rinkos pokyčius. Kokia bus svarbiausia žinia jūsų pranešimo klausytojams?
– Pagrindinė pranešimo tema bus mokėjimų skaitmenizavimas, pirkimas ir vartotojo patirtis. Kasdien mes atsikeliame, perkame kavos, keliaujame metro, po darbo nuvežame vaikus į būrelius ir mokame už automobilio stovėjimą. Atliekant šiuos veiksmus reikia ką nors pirkti, todėl mėginame sugalvoti, kaip saugiai suskaitmeninti mokėjimus, kad juos galėtų atlikti kiek įmanoma daugiau prietaisų. Taip vartotojai turės daugiau laiko sau.
Tiesa, apie mokėjimus žmonės dažnai negalvoja ar naktį jų nesapnuoja, todėl mes tai darome už juos. Pristatėme technologiją, kuri leidžia tokenizaciją (tokenization) – skaitmenizuoti jūsų mokėjimo duomenis.
Siekiame išimti plastiko gabalėlį iš jūsų piniginės ir įdiegti telefone, išlaikydami tokį patį saugumo lygį. Tai svarbu, nes ateityje vis dažniau nešiosimės telefoną, o ne piniginę. Prognozuojame, kad per artimiausius penkerius metus rinkoje pamatysime daugiau pokyčių, nei jų įvyko per pastarąjį pusšimtį.
– Ar visuomenė lengvai priima mokėjimo naujoves? Elektroniniai mokėjimai atsirado ne taip seniai, todėl daliai žmonių kyla abejonių dėl saugumo, pradedant galimu įsilaužimu ir baigiant elementariu elektros dingimu.
– Kiekviena nauja technologija pereina tam tikro laipsnio supratimo, edukacijos ir galiausiai pripažinimo etapus. Kai įprastą banko kortelę pakeičiame bekontakte, o šią – mokėjimais telefonu, visuomet kyla klausimų, ar tai saugu. Pirmas mūsų darbas yra užtikrinti saugumą ir įtikinti vartotojus, kad naujieji būdai ne mažiau saugūs nei senieji. Antras žingsnis – mokyti vartotojus ir suteikti galimybę patiems išbandyti naujovę.
– Anksčiau buvo populiaru klausti, kada išnyks grynieji, tačiau dabar toks likimas gali ištikti banko korteles. Kas jų laukia artimiausiu metu?
– Manau, kad plastikinės kortelės persikels į telefonus, o iš jų paplis į kitas platformas.
Bandome mokėjimo sistemą, kuri būtų integruota į šaldytuvą. Kai pienas, vaisiai ar kiti produktai baigiasi, šis prietaisas juos padeda užsakyti, ir pristatymo bendrovė viską atveža iki durų. Taip pat tiriame galimybes panašią sistemą įdiegti automobiliuose, kad prireikus sumokėti tam tikrą mokestį, įsipylus degalų, pasiėmus kavos būtų galima atsiskaityti per automobilio mokėjimo sistemą. Tai parodo, kokią skaitmeninių mokėjimų ateitį įsivaizduojame. Kalbant apie grynuosius, įvairiose šalyse jų bus naudojama vis mažiau. Nesu visiškai tikra, ar galima teigti, kad jie išnyks, tačiau galiausiai gyvensime pasaulyje, kur grynieji bus tik antrinė atsiskaitymo priemonė.
– Esate įsikūrę Švedijoje, kuri skaitmeninių mokėjimų srityje yra bene labiausiai pažengusi šalis. Ji pirmauja pagal mokėjimų skaitmenizaciją ir kitiems regionams parodo jų netolimą ateitį.
– Apskritai visose Šiaurės šalyse grynųjų naudojama vis mažiau. Švedijoje tik 2 proc. mokėjimų atliekama grynaisiais. Kai kurios parduotuvės jų apskritai nebepriima. Tačiau, kol pasiekė tokį lygį, šios valstybės turėjo nueiti savo kelią. Dabar juo žengia Baltijos šalys. Lietuvoje atsiskaitymai grynaisiais mažėja kiekvienais metais. 2014-aisiais vidutinis pilietis grynaisiais mokėdavo 1,8 karto per dieną, 2015 m. šis rodiklis nukrito iki 1,2 karto.
– Pristatėte mokėjimo būdą, kai atsiskaityti iš esmės užtenka kortelės ir pirštų atspaudo. Papasakokite apie tai plačiau.
– Tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip galima panaudoti biometrinius duomenis. Esant šiandienei priklausomybei nuo slaptažodžio, PIN kodo ar kitų dalykų, kuriuos reikia prisiminti, 53 proc. vartotojų juos pamiršta daugiau nei kartą per savaitę. Taigi, kai negalite prisiminti slaptažodžio ir bandote jį atkurti, prarandate apie 10 minučių.
Tai brangus laikas. Biometriniai duomenys leidžia pamiršti priklausomybę nuo to, ką turime žinoti, pavyzdžiui, nuo slaptažodžio, ir pasikliauti tuo, kas esame. Tai gali būti pirštų atspaudai, veido atpažinimas ir net širdies ritmas.
Minėtą pirštų atspaudų metodą pritaikėme viename Pietų Afrikos Respublikos prekybos centrų. Naujoji kortelė turi pirštų atspaudų skaitytuvą, todėl, užuot vedus PIN kodą, užtenka pirštu patvirtinti pirkimą. Veido atpažinimo metodas naudingas perkant internetu, kai reikia save identifikuoti. Vietoj slaptažodžio galite nufilmuoti savo veidą.
Saugumui užtikrinti įdiegtas reikalavimas keletą kartų sumirksėti – taip sistema žino, kad turi reikalų su gyvu žmogumi, o ne prie kameros laikoma nuotrauka. Širdies ritmą vadiname besitęsiančia identifikacija, nes širdis plakti nesustoja. Kanados bendrovė „Nymi“ pristatė specialias apyrankes. Jos turi pulsą fiksuojančius jutiklius. Jeigu apyrankę nusiimate ar pametate ir ją užsisega kitas žmogus, prietaisas tampa neaktyvus, nes sistema neatpažįsta savininko širdies ritmo. Kitam asmeniui ji tebus papuošalas.
– Prieš kurį laiką bendrovė „Amazon“ pristatė naują koncepciją – parduotuvę, kurioje galima susirinkti produktus ir išeiti, nes pinigus už prekes nuskaičiuoja technologijos. Man tai pasirodė kone ribinis pavyzdys – apie mokėjimus nebereikia galvoti, vadinasi, vartotojams pateikiama tai, ko jie visada norėjo. Jei tokia technologija išplistų, ar tai reikštų, kad smarkiai susiaurėtų erdvė mokėjimo inovacijoms?
– Nesutikčiau su tuo. Vartotojai iš tiesų negalvoja apie mokėjimus, pardavėjai galvoja daugiau, bet tik todėl, kad toks jų darbas. Tačiau apie tai galvoja žmonės kaip aš ir mano kolegos iš „MasterCard“, nes tuo gyvename. Manau, kad, nustūmus mokėjimus į antrą planą ir padarius juos mažiau matomus, atsiveria daug galimybių evoliucijai ir revoliucijai. Operatoriai vis viena ieškos būdų, kaip procesus vykdyti dar sklandžiau.
Daug eksperimentuojame su dirbtiniu intelektu, daiktų internetu ir pokalbių robotais (chatbots). Vartotojas gali susirašinėdamas su „Subway“ užsisakyti sumuštinį ir jį pasiimti važiuodamas pro šalį. Telefonu nusipirkote pietus, bet dėl technologijų nereikėjo nei išsitraukti kortelės, nei įvesti kodo, nei ieškoti monetų.