Technologijos paliečia vis daugiau kasdienio gyvenimo sričių. Iki šiol kūrybinė veikla dažnai buvo priskiriama išskirtinai tik žmogaus gebėjimams, tačiau jau egzistuoja kompiuterinės programos, gebančios rašyti straipsnius, kurti muziką bei tapyti paveikslus.
Technologijos paliečia vis daugiau kasdienio gyvenimo sričių. Iki šiol kūrybinė veikla dažnai buvo priskiriama išskirtinai tik žmogaus gebėjimams, tačiau jau egzistuoja kompiuterinės programos, gebančios rašyti straipsnius, kurti muziką bei tapyti paveikslus.
Apie tai, ar robotai gali būti pripažinti kūrėjais, o jų sukurtas produktas apsaugotas autorių teisėmis, pasakoja Erikas Saukalas, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ advokatas.
„Kūrinio“ koncepcija ir apsauga
Remiantis dabar galiojančiu autorių teisių reglamentavimu, kūriniu pripažįstamas tik „originalus kūrybinės veiklos rezultatas“. Tačiau Europos Sąjungos teismų praktika teigia, kad kūrinys yra originalus tuomet, kai jis perteikia autoriaus asmenybę bei leidžia jam laisvai išreikšti savo gebėjimus ir pasirinkti kūrybines priemones. Tai reikštų, kad be žmogaus įsikišimo sukurti kūriniai nėra autorių teisių objektai ir neįgyja jokios teisinės apsaugos. Tuomet jie gali būti laisvai ir neatlygintinai naudojami, o tai itin neigiamai atsilieptų įmonėms, kurios investavo į šių technologijų kūrimą.
Atsižvelgiant į investicijų dydį, kurį bendrovės nuspręs investuoti į dirbtinio intelekto kūrimą, jis gali priklausyti nuo to, kiek šios investicijos bus apsaugotos intelektinės nuosavybės teisės priemonėmis bei autorių teise. Jeigu nebus teisinės apsaugos, potencialūs konkurentai akimirksniu galės kopijuoti ir atkurti dirbtinio intelekto „darbo“ rezultatus ir nepatirti jokių išlaidų.
Laukia robotų revoliucija
Šiais metais Europos Parlamento pranešime dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų buvo teigiama, jog „žmonija stovi ant naujos eros slenksčio, kai dar labiau patobulinti robotai, botai, androidai ir kitos dirbtinio intelekto išraiškos gali sukelti naują pramonės revoliuciją, galinčią persmelkti visą visuomenę“.
Europos Parlamento nuomone, dėl itin greitos pastarųjų metų dirbtinio intelekto plėtros, teisės aktų leidėjams svarbu apsvarstyti visas šio reiškinio teisines ir etines pasekmes. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas intelektinės nuosavybės teisių suteikiamos apsaugos stiprinimui.
Be to, Europos Parlamentas pabrėžė, jog būtina parengti naujus kūrinio kaip autorių teisėmis saugomo objekto kriterijus, kurie galėtų būti taikomi ir „kūriniams“, sukurtiems kompiuterių ar robotų.
Problemos sprendimo būdai
Siekiant suteikti teisinę apsaugą kompiuterinės programos sukurtam „kūriniui“, būtina praplėsti „kūrybingumo“, „originalumo“ ir „kūrėjo“ koncepcijų ribas. Alternatyvi išeitis – teisinės apsaugos sistemos sukūrimas, kuris būtų skirtas dirbtinio intelekto programų sukurtų rezultatų apsaugai.
Tiesa, pastarasis problemos sprendimo būdas leistų geriau atsižvelgti į dirbtinio intelekto „kūrybinio“ proceso ypatumus, o tai galėtų užtikrinti tinkamą teisinės apsaugos apimtį ir tvarią dirbtinio intelekto technologijų plėtrą.
Jeigu būtų nuspręsta šiuos „kūrinius“ saugoti autorių teisėmis, reikėtų išsiaiškinti tai, kas turėtų būti laikomas autoriumi ir kam turėtų priklausyti autoriaus teisės. Tiek dirbtinio intelekto programinės įrangos kūrėjas, tiek bendrovė, kuriai priklauso ši programinė įranga ar šios bendrovės darbuotojas, prisidėjęs prie „kūrinio“ kūrimo, galėtų pretenduoti į „autoriaus“ vardą.
Siekiant teisinio apibrėžtumo, tos bendrovės, kurios investuoja į aptariamas technologijas, turėtų sudaryti susitarimus su technologijų kūrėjais ir šias technologijas valdančiais darbuotojais, kuriuose būtų aiškiai identifikuojamas autorių teisių subjektas.
Kaip bebūtų, diskusija dėl naujosios robotų revoliucijos tik įsibėgėja ir tolimesnis intelektinės nuosavybės teisių vaidmuo visiškai nėra aiškus.
