JAV atlikti tyrimai rodo, kad vidutinio darbuotojo pakeitimas įmonei kainuoja apie 20 proc. jo ar jos
metinės algos. Aukštas pozicijas užimančio, aukštai vertinamo profesionalo praradimas įmonei atsieina
daugiau nei 200 proc. to darbuotojo metinio atlyginimo. Maža to, naujai priimtas darbuotojas visu
pajėgumu produktyviai dirbti pradeda tik praėjus maždaug metams po įsidarbinimo.
JAV atlikti tyrimai rodo, kad vidutinio darbuotojo pakeitimas įmonei kainuoja apie 20 proc. jo ar jos metinės algos. Aukštas pozicijas užimančio, aukštai vertinamo profesionalo praradimas įmonei atsieina daugiau nei 200 proc. to darbuotojo metinio atlyginimo. Maža to, naujai priimtas darbuotojas visu pajėgumu produktyviai dirbti pradeda tik praėjus maždaug metams po įsidarbinimo.
Akivaizdu – dažnai darbuotojus keisti neapsimoka. Tačiau, kaip atsirinkti tinkamiausius? Kas garantuos, kad kandidatas, kuris taip puikiai pasirodė darbo pokalbio metu, bus tinkamas darbuotojas?
„Kai žmogiškųjų išteklių specialistai skundžiasi, kad vienas ar kitas kandidatas nemoka anglų kalbos, aš pasiteirauju: o kaip pavyko pabendrauti lietuviškai? Jei žmogus darbo pokalbio metu yra užsidaręs ir patiria didelį stresą, visų pirma reikia jį prakalbinti, kad suprastum, ar jo žinios ir kompetencijos yra tinkamos“, – teigia Andrius Francas, personalo atrankos bendrovės „Alliance for recruitment“ partneris.
Apie darbo interviu klaidas, kurios gali kainuoti potencialią darbo vietą, kalbama nemažai. Tačiau kita pusė – įdarbinančioji – neretai lieka nuošalyje, nors interviu vedėjų daromos klaidos įmonei dažnai kainuoja dar daugiau. Atrankų profesionalų nurodomi dažnai pasitaikantys darbo pokalbio trūkumai gali padėti persvarstyti savo interviu vedimo strategiją.
1. Vadovavimasis kriterijumi „man atrodo“
Princetono universitete (JAV) atlikti tyrimai rodo, kad žmonės yra labai linkę remtis pirmuoju įspūdžiu – jei manome, kad kandidatas „atrodo kompetentingas“, laikome, kad jis toks ir yra. Taip, vien žiūrėdami į kandidato į kongreso narius veidą, tiriamieji atspėjo 70 proc. būsimų kongreso narių.
Pasak atrankos specialistų, toks mąstymas, kai pasirenkame žmones pagal tai, ką apie juos manome mes, o ne pagal tai, ką jie geba, būdingas nemažai daliai interviu imančių darbdavių. „Kai kalbinamas save „parduoti“ puikiai mokantis kandidatas, reikėtų jo žodžius praleisti pro tam tikrą filtrą – nepriimti visko, kas sakoma už gryną pinigą“, – rekomenduoja A. Francas.
Be to, svarbu išsiaiškinti ir kandidato lūkesčius – kai įmonė neišgirsta arba neišsiaiškina dėl ko žmogus priima sprendimą, ji potencialiai gali prarasti gerą darbuotoją.
„Pavyzdžiui, jauniems kandidatams dažnu atveju svarbios tobulėjimo ir karjeros galimybės, įdomus ir iššūkių kupinas darbas, dideliu privalumu laikomas lankstus darbo grafikas, galimybė darbą derinti su studijomis“, – teigia Eglė Klepackienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Karjeros ir ugdymo centro (KUC) karjeros planavimo konsultantė. Ši rekomendacija galėtų būti naudinga įmonėms, dalyvausiančioms KUC organizuojamoje didžiausioje Lietuvoje karjeros kontaktų mugėje KTU „WANTed“ karjeros dienos, kuri vyks spalio 17 dieną.
2. Netinkamų klausimų uždavimas
Nors atrankų specialistai visada rekomenduoja darbo pokalbį vykdyti taip, kad jis būtų kuo panašesnis į natūralų, familiarūs, asmeniniai klausimai yra netinkami. Pokalbiui pasirengti turi ne tik į jį einantis žmogus, bet ir pokalbį vedantis specialistas – reikalingas tiek standartinių klausimų rinkinys, tiek atitinkami praplečiantieji klausimai. Interviu vedėjas neturėtų kalbėti daugiau nei kandidatas – idealus santykis yra 80 proc. (kandidatui) ir 20 proc. (interviu vedėjui).
„Darbo pokalbio metu turėtų būti kalbama apie darbą, ir asmenybė turėtų atsiskleisti būtent tokiame kontekste. Asmeniniai klausimai apie šeimyninę padėtį, vaikų skaičių, lytinę orientaciją yra neetiški ir diskriminacinio pobūdžio“, – primena E. Klepackienė. Pasak A. Franco, tokie klausimai – ne tik netinkami ir labiau būdingi „seno kirpimo“ darbdaviams, bet ir neatneša jokios naudos.
„Atsakymas į juos gali būti tik vienas – toks, kokį pageidauja išgirsti darbdavys: „Ne, šeimos pagausėjimo neplanuoju. Taip, visą savo laiką skirsiu darbui“, – juokauja didžiausios Lietuvoje personalo atrankos bendrovės vadovas.
3. Netikėtų grupinių interviu suorganizavimas
„Kandidatai geriausiai jaučiasi kalbėdami su kuo mažesniu skaičiumi interviu vedėjų. Idealu, kai klausimus užduoda 1–2 žmonės. Būna situacijų, kai sprendimą priima grupė žmonių ir visi nori įvertinti kandidatą. Tokiu atveju, aš dažniausiai siūlau sukurti balansą – pavyzdžiui, jei keturi žmonės kalbina vieną, siūlau bent vienam iš interviu vedėjų atsisėsti į kalbinamojo pusę prie stalo“, – patirtimi dalijasi A. Francas. Kandidatas, klausinėjamas kelių žmonių vienu metu, jaučiasi nekomfortiškai, jis mažiau atsiveria, todėl sumažėja ir galimybės jį geriau pažinti. Be to, atrankų specialistai teigia, jog grupinių interviu trūkumas yra tas, kad padidėja rizika ne spręsti savo galva, o sutikti su daugumos sprendimu apie kandidatą. Jeigu, vis dėlto, būtina surengti grupinį interviu, apie tai kandidatas turėtų būti perspėtas.
4. Nesupažindinimas su įmone, darbo sąlygomis, kultūra
Pasak E. Klepackienės, žinios apie įmonę, reikalavimus ir sąlygas pozicijoje, į kurią kandidatuojama ir apie įmonės kultūrą, ne tik padeda kandidatui geriau jaustis, bet ir kuria patrauklios ir atviros įmonės įvaizdį. „Pažinti ir įvertinti žmogų vos per kelis susitikimus sudėtinga“, – teigia KTU KUC konsultantė, pripažindama, jog klaidų atrankos procese, kaip ir kitose veiklose vis dėlto pasitaiko.
A. Franco teigimu, ypač svarbu, kad įmonė aiškiai iškomunikuotų savo prioritetus. Pavyzdžiui, jei tam tikroje įmonėje, tam tikrose pareigose esminė savybė yra gebėjimas greitai atlikti užduotį, darbdaviui derėtų pasidomėti, kaip kandidatui sekėsi dirbti greitai besikeičiančioje aplinkoje, kaip sekėsi atlikti darbus iki nustatytų terminų.
„Visus be išimties potencialius savo darbuotojus kviečiame pabūti pas mus aplinkoje bent pusdienį. Tai leidžia žmogui pasitikrinti, kaip jis ar ji jaustųsi toje darbo aplinkoje, pajausti kolektyvą, jo atmosferą. Kartais tai, ką kalba žmogiškųjų išteklių specialistas ne visiškai atitinka žmogaus realų įsivaizdavimą“, – patirtimi dalijasi A. Francas.
5. Nesklandus įdarbinimo procesas
Skaidri ir aiški komunikacija apie vykstančius ir būsimus atrankos procesus, apie tai, kokie etapai laukia, ir kaip jie išsidėsto laike, yra būtina. Ji padeda potencialiems darbuotojams ne tik gerai jaustis, bet ir planuoti kitus žingsnius, galbūt derinti juos su darbo pokalbiais kitose įmonėse. Pasak atrankos specialistų, kiekvienas kandidatas, ateinantis į darbo pokalbį, suteikia galimybę savo įmonę parodyti iš gerosios pusės. Kad ir kaip baigtųsi darbo pokalbis, jei abi jame dalyvavusios pusės jautėsi išklausytos, buvo patenkintos bendravimu ir išlaikė pozityvią nuotaiką viso proceso metu, galima laikyti, jog procesas buvo sėkmingas.
„Šiltas, atsipalaiduoti skatinantis bendravimas – labai svarbus. Kai kandidatas darbo pokalbyje jaučiasi laisvai, kai atsakoma į jo klausimus, supažindinama su įmone ir darbo pozicija, sudaromas įspūdis, kad ir dirbdamas įmonėje jis jaustųsi puikiai“, – teigia E. Klepackienė. Tokias žinias, net ir nepriėmęs darbo pasiūlymo potencialus darbuotojas gali perduoti savo pažįstamųjų ratui.
„Įmonės ne visada supranta vertę, kurią turi darbo pokalbis. Kartais manoma: „žmogui nepatiko, bet tai ne mano problema“. Rinkoje informacija labai greitai sklinda – kiekvienas, atėjęs į darbo pokalbį tampa ambasadoriumi, kuriančiu įmonės įvaizdį rinkoje“, – teigia A. Francas, kurio vadovaujamos įmonės atrankose dalyvauja per 15 tūkst. žmonių per metus.
Pasak specialistų, reikšmingiausi yra paprasti dalykai, tokie, kaip pagarbus ir atsakingas požiūris į žmogų. Jeigu įmonė dėmesinga potencialiam darbuotojui, tikėtina, kad ji taip elgiasi ir su esamais savo kolektyvo nariais, ir su verslo partneriais.
