„IFA 2017“ – tikrovė tampa virtualybe. Ir atvirkščiai

Pakalbam apie ateitį? Tada pakalbėkim apie balsu valdomą šaldytuvą, galybę naujų žaidimų, virtualią realybę visur, tapetais virtusius televizorius, su aplinka susiliejančią garso sistemą? Tai – tik dalis Berlyne matytų technologijų parodos „IFA 2017“ naujovių, kurias iš Vokietijos parsivežė „Telia“ „ifanautai“. Įrangos ekspertai sako, kad šios technologijos sulauks didelio susidomėjimo ir Lietuvoje.

Ir jei anksčiau IFA paroda buvo vadinama buitinės technikos gamintojų podiumu, jos profilis vis labiau plečiasi ir šiemet joje išskirtinai daug dėmesio skirta žaidimų mėgėjams.

Žaidėjams skirtų įrenginių ir priedų linijas pristatė visi didieji gamintojai: „Dell“, „Samsung“, „Sony“, LG, „Acer“ ir kt. Parodoje žaidimų mėgėjai varvino seilę akimis varstydami žvėriškai galingus asmeninius kompiuterius, vaizdo ir garso sistemas, net klaviatūras ir pelytes.

Tokį dėmesį žaidėjams nesunku suprasti: su kompiuteriniais žaidimais augusios kartos perkamoji galia dabar itin didelė. Tačiau strateginiais, fantastiniais, išgyvenimo, užkariavimo ir lenktyniavimo scenarijais neapsiribojama.

„Sunku rasti nišą, kuriai nebūtų bandoma pritaikyti virtualiosios realybės (VR) sistemų. Ko gero, netikėčiausias matytas gaminys Berlyne buvo masažo kėdė su VR sistema“, – teigė „IFA 2017“ parodą su komanda išnaršęs „Telia“ įrangos komandos vadovas Mantas Jurkus.

Virtualybė tikrovėje

Kol vieni bando žmones perkelti į virtualią erdvę, kiti daro atvirkščiai: virtualybę perkelia į tikrovę. Kaip tai įmanoma? Atsakymą pateikia „Sony“. Ši kompanija sukūrė sistemą, kuri ant stalo projektuoja vaizdą, valdomą realiais objektais – kubais, žetonais ir panašiai. Tai ypač patogi vizualizavimo priemonė, pavyzdžiui, projektuojant namus.

„Architektai gali gyvai keisti namo išplanavimą, aukštų skaičių, perstumdyti baldus, projektuoti sklypo vaizdą ir matyti, kaip tai realiai atrodys“, – pasakojo „Telia“ atstovas.

Įspūdį „Sony“ stende jam paliko ir belaidės ausinės „WF-1000X“. Jos slopina išorinį triukšmą, taigi klausytojas gali kokybiškai klausytis savo mėgstamos muzikos, tačiau praleidžia garsus, kurie jam gali būti aktualūs.

„Tai yra ausinės, kurių niekada nereikia išsiimti iš ausų. Jos praleidžia balsus, taigi klausantis muzikos galima kalbėtis su kitais žmonėmis, o būnant oro uoste, autobusų ar troleibusų stotyje girdimi skelbiami pranešimai“, – sakė M. Jurkus.

„Šaldytuve, nupirk pieno!“

Sumanių, įvairias funkcijas atlikti galinčių buities įrenginių prikurta visa galybė, tačiau gamintojai iki šiol nebuvo išsprendę vienos svarbios problemos: valdyti juos visiškai nepatogu. O kas gali būti paprasčiau ir patogiau už paprasčiausią pokalbį? Šia linkme dabar ir žengia gamintojai, kurdami įvairius balsu valdomus buities prietaisus.

„Valdymo balsu asistentai integruojami visur: nuo televizorių, šaldytuvų iki orkaičių ir dulkių siurblių. Buitinė technika tampa ne tik pašnekovais, bet ir patarėjais. Pavyzdžiui, šaldytuvas pats praneša, ko iš būtiniausių prekių jame trūksta ir gali jas užsakyti, termostatas pasiūlo būdų, kaip mažinti šildymo sąskaitas, o televizorius gali įjungti tik jums įdomią laidą“, – pasakojo M. Jurkus.

Televizorius – nebe dėžė

Gamintojai nenustoja stebinti ir tose srityse, kurios, rodytųsi, jau pasiekė tobulybės viršūnę. Tarkim, televizoriai. Jie tapo tokie ploni, kad labiau primena ne įrenginį, o paveikslą ar tapeto atplaišą.

Tam, kad tai pasiektų, gamintojai atskiria ekraną nuo procesoriaus, jungčių ir įvairių valdiklių, kurie perkeliami į specialią dėžutę, o ją su kelių milimetrų storio ekranu jungia permatoma juosta. Maža to, tokius ekranus dar galima ir lankstyti.

Tuo metu garso sistemos prisitaiko prie naudotojų poreikių, sekdamos jų judėjimą. Pavyzdžiui, jei muziką įjungėte svetainėje, nuėję į miegamąjį ir toliau jos klausysitės, tik jau per čia esančius garsiakalbius – jie automatiškai užfiksuoja, kur yra naudotojas.