Mokyklose jaunimui susipažinti su kompiuteriu, išmokti naudotis operacinėmis sistemomis ir biuro programų paketais – privaloma. Vėliau visos tos pačios priemonės yra naudojamos ir mokykliniams projektams rengti, ir pristatymams ruošti. O įgyti įgūdžiai, be abejonės, praverčia vėlesniuose gyvenimo etapuose. Tačiau ką daryti, jeigu skiriasi mokytojų ir tėvų požiūris į programinės įrangos pasirinkimą?
Mokyklose jaunimui susipažinti su kompiuteriu, išmokti naudotis operacinėmis sistemomis ir biuro programų paketais – privaloma. Vėliau visos tos pačios priemonės yra naudojamos ir mokykliniams projektams rengti, ir pristatymams ruošti. O įgyti įgūdžiai, be abejonės, praverčia vėlesniuose gyvenimo etapuose. Tačiau ką daryti, jeigu skiriasi mokytojų ir tėvų požiūris į programinės įrangos pasirinkimą?
Kaip „15min“ informavo Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyrius, „Informacinių technologijų bendrosios ugdymo programos, kuriomis vadovaujasi mokyklos, parengtos laikantis technologinio neutralumo principo – jose apibrėžiama, ką vaikai turėtų gebėti atlikti, ir nėra nurodyta, kokios kompanijos (ar kokio licencijavimo modelio) turi būti programinės priemonės, kuriomis tai atliekama. Kitaip sakant, standartai kalba apie gebėjimus, o ne apie priemones“.
Alternatyvos
Tačiau teorija ir realybė šiek tiek skiriasi – daugeliu atvejų mokyklos renkasi ir vaikus ragina naudoti būtent „Microsoft“ produkciją. Kalbant apie operacinę sistemą, tai yra daugiau ar mažiau natūralu – „Linux“ pagrindo operacinės sistemos iki šiol nesugeba išpopuliarėti už siauros entuziastų bendruomenės ribų, o „MacOS“ jau reikalauja konkretaus gamintojo sukurtos ir gana dažnai iš tiesų brangios aparatūrinės įrangos. „Windows“ operacinei sistemai tinkami kompiuteriai gali pakenčiamai veikti net ir tada, kai būna iš dalies labai nebrangūs. Žinoma, namams skirta operacinė sistema „Windows 10“ nėra labai pigi (apie 100 eurų). Bet alternatyvų, kurios nesikirstų su įstatymais, iš esmės nėra.
Už „Office“ biuro programų rinkinį tektų pakloti dar brangiau – vienkartinė įmoka už jį oficialioje „Microsoft“ svetainėje yra 150 eurų. Aišku, galima rinktis „Office 365“ paslaugą – tą patį programų paketą už mėnesinį ar metinį mokestį, tačiau ir šiuo atveju susidaro nemenkos sumos – nuo 70 iki 100 eurų. O keletą mokslo metų naudojant tokį paketą susikaupiančios sumos jau pasidaro tikrai nemenkos. Žinoma, tik tuo atveju, jeigu tėvai bando įskiepyti vaikui sąžiningumo principus ir neskatina jo piratauti.
Tačiau, skirtingai nei operacinės sistemos atveju, nemokamų ir ne ką prastesnių alternatyvių biuro programų rinkinių tikrai yra – „Google“ siūlo „Google Docs“, kuriame yra ne tik esminiai biuro programų rinkinio elementai, bet ir grupinio darbo funkcionalumai. O kur dar „Open Office“ (arba „Libre Office“), „WPS Office Free“ ir netgi tų pačių „Microsoft“ siūlomas šiek tiek riboto funkcionalumo „Microsoft Office Online“.
Visų šių paketų esminės funkcinės galimybės yra labai panašios, nors skiriasi kai kurie elementai, apipavidalinimo galimybės ir meniu išdėstymai.
Mokyklos renkasi geriausią
Ir nors, anot ŠMM atstovų, mokyklos turi pakankamai plačias autonominio apsisprendimo teises – jos pačios sprendžia, kokios priemonės yra naudojamos mokymui (ne tik mokantis informacinių technologijų, bet ir kitų dalykų), dažniausiai pasirenkamas būna „auksinis standartas“.
„Atvejis, kai mokykla IT mokymui renkasi „Microsoft“ programinę įrangą, gana tipiškas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių. Šio pasirinkimo šalininkai teigia, kad vaikai yra verti mokytis „tik su geriausios kokybės programine įranga“ ir kad švietimas negali ignoruoti darbo rinkos (kurioje dominuoja poreikis išmanyti „Microsoft“ produktus) poreikių. Vis tik yra mokyklų, ir nemažai, ugdymui naudojančių atviro kodo programinę įrangą“, – situaciją komentavo ŠMM.
Tuomet mokyklose atsiranda tam tikras spaudimas – jeigu įstaigoje naudojamas „Microsoft Office“ paketas, tai ir tam tikros jo funkcijos skiriasi nuo alternatyvų, ir dokumentų suderinamumas, nors ir labai artimas, nėra absoliutus. Todėl, tarkime, ne visi pristatymai, paruošti su „Open Office“, lygiai taip pat, kaip sumanyta, atrodys tą pristatymą demonstruojant su „Microsoft Office“.
O kur dar pačių mokinių suvokimas, kad jie nori turėti tokias pačias mokymosi priemones „kaip visi“. Namų kompiuteryje tik „Open Office“ turintis vaikas gali jaustis nuskriaustu, negalinčiu kai kurių užduočių atlikti taip pat gražiai ar patogiai, kaip bendramoksliai. Panašiai nuskriaustu vaikas tikriausiai jaustųsi tada, kai būtų vienintelis klasėje, turintis ne išmanųjį, o mygtukinį telefoną.
Koks pasirinkimas tėvams?
Tad spaudimas tėvams aprūpinti vaiką ne tik sąsiuviniais, kuprine ir patogiais drabužiais, bet ir kompiuteriu, kuriame yra „Microsoft“ programinės įrangos rinkinys, yra akivaizdus. Todėl socialiai labiau pažeidžiamoms šeimoms, kurios vargais negalais įpirko kompiuterį vaikui, lieka keli nelabai malonūs pasirinkimai: rinktis alternatyvią programinę įrangą ir rizikuoti, kad vaikas jausis nuskriaustas tėvų, dėl ko gali nukentėti tarpusavio santykiai; išskirti lėšas programinės įrangos pirkimui; vogti programinę įrangą ir taip rodyti blogą pavyzdį vaikui.
Tačiau ŠMM komentare „15min“ nurodė, kad jau ruošiama ir dar viena alternatyva: „Nuo šių mokslo metų „Microsoft“ korporacija visiems Lietuvos mokytojams ir visiems mokiniams dovanoja po 5 operacinės sistemos „Windows“ licencijas ir po „Microsoft Office 365“ licenciją.“
Tiesa, tai nereiškia, kad mokiniams rugsėjo pradžioje bus išdalytos dėžutės su programinės įrangos paketais ar licencijų numeriais. „Jau dabar mokytojai, užsiregistravę portale www.emokykla.lt, gali atsisiųsti ir įsidiegti „Windows 10“ ar „Windows Phone“ operacines sistemas į 5 įrenginius. Mokiniams tokia galimybė atsiras tada, kai jų tėvai patvirtins, kad vaikui tos programinės įrangos reikia ir kad jis ją naudos etiškai. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, vaikai iki 18 metų yra civiliškai neveiksnūs, todėl panašius įsipareigojimus gali prisiimti tik tėvams pritarus. Fiziškai popierinės licencijos vaikai neparsineš. Tiek „Windows 10“, tiek „Office 365“ yra „pririšami“ prie vartotojo paskyros. Tad faktiškai mokiniams bus sukurtos paskyros, kurias „Microsoft“ pripažins turinčiomis teisę naudoti „Windows“ ir „Office“ programinę įrangą“, – rašė Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas Mantas Masaitis.
Iš dalies toks sprendimas yra labai neblogas – tėvams sutaupo pinigų, o vaikams duoda tai, kas yra „geriausia“, ir bent jau prieinamos programinės įrangos atžvilgiu visiems leidžia pasijusti vienodais, beveik nepriklausomai nuo šeimos finansinių galimybių (žinoma, dar lieka ne mažiau svarbus techninės įrangos klausimas).
Bet, kita vertus, šiame sprendime galima įžvelgti „Microsoft“ bandymą „prisirišti“ vartotoją taip, kad jis būtų priklausomas nuo šios įmonės programinės įrangos ir vėliau, iš mokyklos patekęs į darbo rinką.
