Ar galite patikėti, jog kiekvieną dieną jus supančioje aplinkoje susiduriate su robotais patys to
nežinodami? „Robotų panaudojimo galimybės vis labiau praplečiamos – pradedant buitimi, baigiant
kosminių laivų pilotavimu“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) doc. dr. Gintaras Dervinis.
Pasak jo, ir pačios visuomenės domėjimasis robotika pastarąjį dešimtmetį ženkliai išaugo.
Ar galite patikėti, jog kiekvieną dieną jus supančioje aplinkoje susiduriate su robotais patys to nežinodami? „Robotų panaudojimo galimybės vis labiau praplečiamos – pradedant buitimi, baigiant kosminių laivų pilotavimu“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) doc. dr. Gintaras Dervinis. Pasak jo, ir pačios visuomenės domėjimasis robotika pastarąjį dešimtmetį ženkliai išaugo.
„Robotai būna labai skirtingi. Galime susidurti tiek su itin dideliais pramoniniais robotais, tiek su nano robotais, kurie naudojami medicinoje. Gali skirtis ir jų išvaizda: vieni būna gremėzdiški, apkrauti įvairiais techniniais elementais, kiti kuriami arti realios žmogaus ar gyvūno išvaizdos, – teigia G. Dervinis, KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) Automatikos katedros vedėjas. – „Su kiekviena diena robotų panaudojimo galimybės vis labiau praplečiamos. Buityje žmogaus pagalbininkais tampa robotai-žoliapjovės, robotai-grindų valytojai, robotai-langų plovėjai, o paslaugų sektoriuje galime susidurti su robotais-apsipirkimo asistentais, robotais-kelionių gidais, robotais-senolių pagalbininkais. Jau nekalbant apie gamybos bei karo pramonės sektorius.“
„Pastebima, kad robotai atranda vietą ir vaikų gyvenime, dažnu atveju, vaikai turi robotus-gyvūnėlius, robotus-aukles, robotus-konstruktorius. Taigi, robotų vieta mūsų gyvenime yra tik mūsų fantazijos ir laiko klausimas, o jų plėtra ir vystymasis įgauna vis didesnį pagreitį“, – teigia doc. dr. G. Dervinis.
„Visuomenės domėjimasis robotika per pastaruosius 10 metų ženkliai išaugo, o gamybos procesų robotizavimas Lietuvoje tapo viena iš populiariausių sričių pramonės sektoriuje. Pažymima, kad robotų poreikis Lietuvoje atsiranda aptarnavimo ir paslaugų sektoriuose“.
KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto lektorius Darius Mažeika pabrėžia, kad valdyti šiuolaikinius robotus nėra sudėtinga. „Anksčiau robotai buvo labai paprasti, sudėtingai valdomi ir su itin paprasta programine įranga, o norint tokį robotą įdarbinti reikėdavo ne tik loginio mąstymo, bet ir programavimo žinių. Šiandieninėje pramonėje esančius robotus tapo lengviau valdyti bei programuoti, jie tapo spartesni ir patikimesni,“ – teigia D. Mažeika.
Pasak jo, labiausiai paplitę yra LEGO robotai, kuriuos konstruoti gali įvairaus amžiaus robotikos entuziastai. „Programuojant juos išmokstama ne tik elementarios logikos, nuoseklumo, bet ir mechanikos, pavyzdžiui kaip tinkamai sukonstruoti ar pritvirtinti atitinkamus jutiklius“, – pažymi D. Mažeika.
Robotų taikymas švietime
„Lyginant su kitomis automatikos sritimis, robotika yra viena naujausių, todėl viskas mūsų dar tik laukia. Nepaisant to, robotika ir dabar jau naudojama švietime. Pavyzdžiui, KTU robotikos studijų programoje įsisavinamos elektronikos, automatikos ir programavimo žinios, studentai programuoja robotus, kurie vėliau atlieka tam tikrus užprogramuotus veiksmus. Taip programavimas tampa gerokai įdomesnis bei informatyvesnis, patrauklesnis dėl matomo galutinio rezultato, pritaikymo galimybių, perspektyvų“, – sako G. Dervinis.
„Be to, švietimo sistemoje turime programinius robotus, kurie tikrina žinias, koreguoja klaidas, asistuoja besimokantiems. Kiekvienas susidomėjęs nuosavo roboto kūrimu susidurs su mechanika, elektronika, programavimu, o tai iš jo pareikalaus nemažai žinių, prisidės prie jų tobulėjimo, padės įgyti atitinkamos patirties. Jau pirmame kurse KTU robotikos studentai pradeda kurti robotus. Nors iš pradžių jie atrodo primityvūs (seka linija, apvažiuoja kliūtis), bet tokiu būdu jie išmoksta tam tikrų specifinių dalykų ir kartu juos apjungia į vieną, išmoksta dirbti komandoje, spręsti kompleksines problemas“.
Dažnai edukacijoje naudojami NAO ir „Pepper“ robotai išmoko skaityti, padeda ugdyti ir įgyti socialinių įgūdžių. Taip pat ir įvairūs robotai-gyvūnai, su kuriais vaikai įgyja daugiau bendravimo ir pažinimo įgūdžių. Didėjant jaunų žmonių užimtumui, į pagalbą mokymosi srityje ateina robotai-dėstytojai, kurie paskaitas veda nuotoliniu būdu. Tai taip pat plintanti tendencija. „Interaktyvios klasės, nuotolinis mokymas, skirtingų dalykų mokymasis, mokymasis skirtingose mokyklose ar šalyse – tai tik maža ateities robotikos perspektyva“, – teigia doc. dr. G. Dervinis.
Robotų demonstracijos
KTU rengiamos pažintinės paskaitos, ekskursijos robotikos klausimais, veikia robotų konstravimo užsiėmimai, kurių metu išmokstama ne tik konstruoti, bet ir programuoti. Labiausiai užsidegę sukonstruoja ir nuosavą robotą – pneumo-manipuliatorių. Vyresnių klasių moksleiviai priimami į „robotistų“ klubą kurti robotus įvairiam pritaikymui bei varžyboms. Taip pat ruošiami jaunieji robotikos specialistai Jaunųjų kompiuterininkų mokykloje.
KTU robotikos entuziastai nuolatos dalyvauja įvairiose parodose, tokiose kaip „GameOn“, „Robotiada“, „#SWITCH“, „Išmani Lietuva“, „Login“ ir kt. Taip pat aktyviai inicijuoja, įsitraukia ir dalyvauja robotų varžybose: „Robotų intelektas“, „Robotex“, „EBEC“ ir kituose renginiuose.
KTU dirbtuvės „GameOn III“ Rugsėjo 16 d. 12 val. KTU kvies visus į robotų konstravimo dirbtuves žaidimų kultūros parodoje „GameOn III". Kiekvienas robotikos ir technologijų entuziastas turės galimybę sukonstruoti roboto ranką ir valdyti ją hidrauliniu būdu. Taip pat sukonstruotą roboto ranką bus galima ne tik lankstyti 90 laipsniu kampu, bet ir pakelti įvairius daiktus. Jos kūrime dalyvausiantys robotikos entuziastai bus apdovanoti KTU prizais.
