JAV paskelbė pradedanti Kinijos atžvilgiu tyrimą. Priežastis – įtarimai pramoniniu šnipinėjimu, kuris, amerikiečių tvirtinimu, kasmet kainuoja šimtus milijardų dolerių. Tyrimas gali tapti pretekstu įvesti ekonomines sankcijas. Potencialiai – naują prekybos karą. Kaltinimus neigianti Kinija jau paskelbė pasirengusi imtis atsakomųjų veiksmų.
Kas nutiko?
Tyrimą inicijavo Baltieji rūmai. Formalus tikslas – Amerikos kompanijų apsauga nuo technologijų vagysčių. Remiantis Intelektinės nuosavybės vagysčių komisijos (IP Commission) ataskaita, JAV dėl to kasmet netenka iki 600 mlrd. dolerių. Ataskaitos autorių tvirtinimu, pagrindinė nuostolių kaltininkė – Kinija.
Patikrinimą atlikti pavesta JAV prekybos atstovui Robertui Lighthizeriui. Jis pranešė, kad kilus būtinybei, bus imtasi priemonių „kad būtų apsaugota Amerikos pramonė“. Tuo pačiu prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad tyrimas – „tai tik pradžia“. Pagal 1974 metų Prekybos įstatymo 301 skirsnį, patikrinimas gali atverti kelią sankcijoms (pavyzdžiui dideliems importo iš Kinijos tarifams). Jas pritaikyti įgaliojamas prezidentas.
Anksčiau 301 skirsnis taikytas aktyviai. Kaip pažymėjo buvęs prekybos atstovybės darbuotojas Warrenas H. Maruyama, tai buvo „rimtas devinto dešimtmečio ir dešimtojo pradžios prekybos karų ginklas“. Dabar sankcijas reikia suderinti su Pasaulio prekybos organizacija (PPO). Tačiau Baltieji rūmai gali apsieiti ir be to.
„Taip greičiau, – sako buvęs prekybos atstovybės biuro darbuotojas. – Norint suderinti klausimą su PPO, reikėtų laukti kelis metus“. Tiesa, jei sankcijos bus įvestos apeinant PPO, Kinija, pasak Maruyamos, formaliai gali jas apskųsti – arba paprasčiausiai atsakyti tuo pačiu. Potencialiai tai gali sukelti didelius nuostolius abiem šalims. Kinija – stambiausias JAV prekybos partneris, kasmetinė prekybos apyvarta – >$500 mlrd.
Kokios pretenzijos?
Pramoniniu šnipinėjimu JAV kaltina KLR jau seniai. Prieš porą metų FTB pareiškė, kad bylų, susijusių su komercinių paslapčių vagystėmis, skaičius per metus išaugo pusantro karto (pranešime tvirtinta, kad dažniausiai vagystes vykdė Kinija).
Šalys netgi susitarė nepalaikyti ekonominio šnipinėjimo valstybiniu lygiu. Visgi JAV žvalgyba vėliau pareiškė, kad susitarimo nesilaikoma.
Amerikiečiai tvirtina, kad technologijų vagystės Kinija – strategija, instrumentas, palaikantis ekonominį augimą. Pasak buvusio nacionalinės žvalgybos direktoriaus Denniso C. Blairo, nuo to nukentėjo praktiškai visų sričių Amerikos kompanijos – automobilių ir chemijos pramonės, aviacijos, programinės įrangos, farmacijos ir t. t. Pekinas visus kaltinimus neigia.
Kaip nukentėjusi nuo vagystės buvo įvardinta „U.S. Steel“ kompanija, stambiausias plieno gamintojas JAV; Alcoa, vienas iš stambiausių aliuminio gamintojų; „Westinghouse Electrical Company“, viena iš atominės energetikos lyderių, ir kitos. Pavyzdžiui, „U.S. Steel“ paskelbė, kad Kinijos hakeriai pavogė iš jų perspektyvaus plieno gamybos technologiją. Jų duomenimis, ji vėliau panaudota Kinijos valstybinės „Baosteel Group“ produkcijoje, kuri vėliau buvo tiekiama JAV. Kinijos kompanija tai neigė.
Kaip Kongreso klausymuose apie komercinį šnipinėjimą liudijo saugumo sferos ekspertas Jenas Weedonas, kinų hakerius itin domina perspektyvios kryptys, nužymėtos KLR vyriausybės dvylikos metų plane – naujos medžiagos, alternatyvi energija, biotechnologijos ir taip toliau. Nacionalinės kontržvalgybos duomenimis, JAV turimų naujausių technologijų gavimo projektas (dar žinomas kaip „Projektas 863“), Kinijoje pradėtas dar devintajame dešimtmetyje.
Pačioje Kinijoje užsienio technologijų (neoficialiais duomenimis, taip pat ir vogtų) tyrimui sukurtas ištisas specialių centrų tinklas. Lygiagrečiai šalyje užsienio kompanijoms, kuriančioms bendras įmones su Kinija, galioja taisyklės kur iš esmės numatoma prieiga prie jų technologijų. Užsienio verslininkai, kaip pažymėjo verslo KLR konsultantas Danas Harrisas, neretai verslininkai šias sąlygas priėmė, laikydami tai priimtina patekimo į Kinijos rinką kaina.
Kodėl dabar?
Šis Trumpo demaršas įvyko Šiaurės Korėjos ir jos branduolinės programos fone. Viena iš versijų – Baltieji rūmai tokiu būdu nusprendė spustelėti Pekiną, tikėdamiesi, kad šis pasinaudos savo įtaka KLDR, kad gautų iš jos nuolaidų. Paties Trumpo taktika – grasinimo panaudoti jėgą prieš KLDR – nesuveikė.
Formaliai JAV turi ir kitų priežasčių daryti spaudimą. Į valdžią su protekcionistiniais lozungais atėjęs Trumpas ne kartą kaltino Kiniją vagiant iš amerikiečių darbo vietas, ir grasino įvesti aukštus tarifus Kinijos eksportui. Jo administracija inicijavo plieno iš KLR ir kitų šalių importo tyrimą. Tyrimo tikslas – nustatyti, ar šių prekių tiekimas gresia nacionaliniam JAV saugumui.
Prieš porą mėnesių į spaudą pakliuvusiomis neoficialiomis žiniomis, Baltuosiuose rūmuose buvo svarstomas 20 procentų tarifo įvedimas plienui ir kai kurioms kitoms prekėms. Tiesa, muitai įvesti nebuvo (kitos šalys, JAV sąjungininkės, eksportuoja daugiau plieno, nei Kinija, ir Baltiesiems rūmams, vertinant tarifo įvedimo pasekmes, tenka į tai atsižvelgti).
Kaip pažymi Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro ekspertas Scottas Kennedy'is, lig šiol Trumpo administracija vengdavo rimtų konfliktų su Kinija ir apsiribodavo retorika. Tačiau dabartinė situacija, jo nuomone, gali išprovokuoti ir konkrečius veiksmus.