Norinčių studijuoti informacines technologijas (IT) aukštojoje mokykloje augimo tendencija matoma kasmet. Bet jei seniau studentai rinkdavosi tik mokslą universitete, jau kelerius metų, pagal pasirašytų sutarčių skaičių, studentai taip pat noriai IT studijuoja ir kolegijose. Tai galėjo lemti padidintas krepšelių skaičius ir darbdavių požiūris, kurie pirmenybę teikia ne tik diplomui, o ir sukauptam žinių bagažui.
„Siekiant skatinti ir stiprinti kolegijų sektorių, kur taip pat ruošiami geri IT specialistai, šiemet buvo padidintas studentų krepšelių skaičius šioms aukštosioms mokykloms. Tai buvo vienas iš žingsnių, siekiant paskatinti studentus rinktis ne tik universitetines tiksliųjų mokslų studijas. Panašaus santykio išlaikymas tarp stojančiųjų į universitetus ir kolegijas yra itin svarbus, nes darbo rinkai reikalingas kompetencijų balansas“, – sako informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonių asociacijos „Infobalt“ švietimo ekspertė Monika Simaškaitė.
Svarbiausia ne mokymosi vieta, o kompetencijos
„Susiformavęs mitas, kad universitetai suteikia daug teorinių žinių, o kolegijose ruošiami specialistai pasisemia daugiau praktikos, tačiau pastebime, kad jis nėra teisingas. Ir universiteto, ir kolegijos studentui svarbiausia pačiam domėtis nuolat besikeičiančia IT sritimi, būti žingeidžiam ir motyvuotam. Toks žmogus, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, visada bus laukiamas darbo rinkoje“, – teigia bendrovės „Baltic Amadeus“ personalo ir rinkodaros skyriaus vadovas Darius Dužinskas.
Pasak jo, darbo atrankų metu vertinama daug skirtingų aspektų, pradedant techninėmis žiniomis, darbo patirtimi ir asmeninėmis savybėmis.
„Pakankamai dažnai mūsų komandos nariais tampa paskutiniųjų kursų studentai, kurie jau turi teorinių žinių, nori jas pritaikyti praktikoje ir turi stiprią motyvaciją siekti karjeros IT sektoriuje, – teigia D. Dužinskas. – Mokslo įstaiga nedaro jokios tiesioginės įtakos ir darbuotojo atlygiui. Ir kolegijos, ir universiteto studentai bei absolventai gali tikėtis vienodo atlyginimo, kuris priklauso nuo jų rezultatų ir užimamos pozicijos.“
Populiariausios – programų sistemos
M. Simaškaitės teigimu, pagal iki šiol pasirašytų sutarčių kiekį, didžiausią valstybės finansuojamų studentų skaičių surinkusios studijų programos ir universitetuose, ir kolegijose – programų sistemos. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, absolventai baigę šios programos bakalauro studijas per mėnesį uždirba didžiausią vidutinį atlyginimą – 1434 eurus neatskaičius mokesčių.
„Tarp dažniausių pasirinkimų, norint studijuoti informacinių technologijų sritį kolegijose, pirmauja Vilniaus kolegija, kurioje studentai dažniausiai rinkosi programų sistemų ir informacijos sistemų studijas. Antroje vietoje – Kauno kolegija, kur stojantieji rinkosi multimedijos technologijų ir kompiuterinių tinklų administravimo studijų programas“, – sako „Infobalt“ švietimo ekspertė.
Pagal IT srities studijų programą pasirinkusį studentų kiekį tarp universitetų pirmauja Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Kauno technologijos universitetas (VGTU, VU ir KTU).
Stojantieji papildomame priėmime į pirmosios pakopos (bakalauro) studijas, gali pretenduoti į likusias 32 laisvas universitetines valstybės finansuojamas studijų vietas informatikos, matematikos ir fizinių mokslų srityse. Tose pačiose koleginių studijų srityse liko 63 laisvos valstybės finansuojamos vietos. Papildomas priėmimas į likusias laisvas studijų vietas vyks iki rugpjūčio 16 d. 17 val.