„Lockheed U-2“ – žvalgybinis lėktuvas, pirmą kartą į orą kilęs dar 1955 metais, bet naudojamas iki šiol. Šis orlaivis gali pasiekti didesnį nei 21 kilometro aukštį ir nuskristi daugiau nei 10 tūkstančių kilometrų. U-2 buvo labai naudingas stebint ne vieną karštą tašką visoje planetoje, tačiau jam reikia šiokios tokios pagalbos. Kodėl U-2 kildamas turi būti sekamas kokio nors automobilio? Kodėl dabar tai – „Tesla Model S“?
„Lockheed U-2“ – vienas geriausių žvalgybinių lėktuvų istorijoje. Sukurtas Šaltojo karo metais jis taip ir neišėjo į pensiją, nes yra patikimas ir daugybę kartų įrodė, kad gali rinkti neįkainojamą žvalgybinę informaciją. Nors JAV karinės pajėgos niekada to nepatvirtins, patikimi šaltiniai teigia, kad būtent U-2 surinko didžiąją dalį informacijos, reikalingos kovai su terorizmu artimuosiuose rytuose – jis padarė tai, ko nepajėgė dronai ir šiuolaikiniai žvalgybiniai palydovai. Priminsime, kad šis lėktuvas naudojamas nuo 1957 metų.
Visgi, kad ir koks įspūdingas inžinerijos stebuklas U-2 būtų, jis turi ir šiokių tokių trūkumų. Dėl to, kad yra pritaikytas skristi didžiulius atstumus ir veikti 21 km aukštyje, šis žvalgybinis orlaivis turi didelį sparnų mojį ir pakankamai siaurą fiuzeliažą. Patys sparnai taip pat nėra labai platūs, todėl nėra vietos tvirtai sumontuoti papildomus ratus. Tai reiškia, kad papildomi ratai yra prikabinami, kad prilaikytų linkstančius sparnus, tačiau nukrenta vos tik lėktuvas pasiekia tam tikrą greitį ant pakilimo tako. Tuomet jis išlaiko pusiausvyrą ant centrinės važiuoklės, tačiau tai nėra labai lengva.
Patyrę pilotai susitvarko su šia užduotimi, tačiau klaidos kaina yra labai didelė. Būtų neįtikėtinai lengva pakreipti lėktuvą ir kuro pilnu sparnu atsitrenkti į pakilimo taką. Todėl U-2 žvalgybiniai lėktuvai pakilimo metu yra sekami kokio nors greito automobilio. Dažniausiai jį vairuoja kitas U-2 pilotas, puikiai išmanantis šio orlaivio valdymo subtilybes. Jis informuoja lėktuvo kabinoje esantį pilotą apie orlaivio padėtį, ką reikia keisti, kad pakilimas būtų sklandus ir saugus.
Aišku, tam reikia greito automobilio. Reaktyviniai lėktuvai greitai bėgėjasi, ne kiekvienas automobilis išlaikytų trumpą atstumą iki orlaivio, kurio reikalauja taisyklės. Praeityje buvo naudojami amerikietiški sportiniai automobiliai, pavyzdžiui „Pontiac GTO“, ar greitkelių policijos darbui pritaikytos mašinos. Dabar šią užduotį puikiai atlieka „Tesla Model S“, nes šis elektromobilis pasižymi puikiu įsibėgėjimu – 100 km/h per mažiau nei 3 sekundes. Baltas „Tesla Model S“ automobilis buvo pastebėtas U-2 lėktuvui kylant Jungtinėje Karalystėje, tačiau tokie elektromobiliai tikriausiai naudojami ir kitose bazėse, iš kurių į misijas kyla U-2 žvalgybiniai orlaiviai.