JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) yra viena žinomiausių mokslinių tyrimų institucijų visame pasaulyje. Nuo jos įkūrimo 1958 m. iki šių dienų, NASA atliko pagrindinį vaidmenį įsimintiniausiuose kosmoso tyrimų epizoduose. 
JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) yra viena žinomiausių mokslinių tyrimų institucijų visame pasaulyje. Nuo jos įkūrimo 1958 m. iki šių dienų, NASA atliko pagrindinį vaidmenį įsimintiniausiuose kosmoso tyrimų epizoduose. Turėdama apie 19 mlrd. JAV dolerių metinį biudžetą, NASA gali finansuoti aukščiausio lygio mokslinius tyrimus ir technologijų kūrimą. 2014 m. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) ir NASA pasirašė dvišalį bendradarbiavimo susitarimą dėl tarptautinės stažuočių programos.
Asm. archyvo nuotr.
Lietuviams atviros durys į NASA
Lietuvos studentams atsivėrė puiki proga vykti į stažuotę ir padirbėti NASA Ames tyrimų centre, naudotis NASA infrastruktūra ir resursais bei įgauti patirties bendradarbiaujant su NASA mokslininkais ir inžinieriais. „Lietuvoje tik MITA koordinuoja šalies studentų atrankas į NASA Ames tyrimų centrą. Tokias sutartis su šia pasauline organizacija turi tik 13 valstybių. Per pastaruosius trejus metus, iš viso 17 Lietuvos studentų pakviesti buvo į NASA (2017 m. – 12, 2016 m. – 3, 2015 m. – 2). Kol kas iš dalyvavusių, nė vienas nėra sulaukęs pakvietimo dirbti“, – nurodė MITA atstovė Jurga Trotienė.
2017 metų rudens stažuotėms NASA atrinkti ir pakviesti atvykti dar 6 studentai iš Lietuvos. Konkursą rudens stažuotėms laimėjo Vilniaus universiteto studentai Erikas Švažas, Kazimieras Badokas, Kornelija Vitkutė, Rusnė Ivaškevičiūtė bei Lukas Jakas ir Narūnas Kapočius iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Šiemet stažuotes NASA iš viso laimėjo dvylika Lietuvos studentų. Vasaros stažuotėms jau yra išvykę 6 lietuviai: Martynas Lendraitis, Donatas Miklušis, Kristijonas Kerekeš, Povilas Piartli iš Kauno technologijų universiteto ir Dominykas Murza ir Paulius Venclovas iš Vilniaus universiteto.
Ankstesnių konkursų rezultatai: 2016 m. konkurso metu buvo atrinkti 3 studentai iš Lietuvos: Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentė Julija Semenenko, Kauno technologijos universitete studijuojanti Miglė Aurėja Mickonytė ir Vilniaus universiteto studentas Liudvikas Paukštė. 2015 metais į NASA vyko 2 Vilniaus universiteto studentai – Jonas Narkeliūnas ir Mikalojus Brazdžiūnas. Studentams buvo suteikiama galimybė naudotis NASA infrastruktūra ir resursais, buvo įgyta unikali patirtis bendradarbiaujant su geriausiais mokslininkais ir inžinieriais.
L. Paukštė: labiausiai sužavėjo pasišventimas darbui
Vienas iš paskutinių Vilniaus universiteto atstovų, dalyvavusių stažuotėje agentūroje NASA, buvo fizikas Liudvikas Paukštė. Jis pasakojo, kad apie stažuotę sužinojo internete, MITA tinklalapyje. O vos sudalyvavęs atrankoje, laimėjo ir išvyko į NASA agentūrą. „Stažuotėje sekėsi puikiai. Pagrindinis projektas buvo sistemos keliautojams į Antarktidą sukūrimas, kuri naudodama atsinaujinančius išteklius gamintų jiems geriamąjį vandenį iš sniego ir ledo. Įrenginį suprojektavome ir pagaminome.
Jis praėjusią žiemą buvo išbandytas Antarktidoje ir puikiai veikė. Fondas „2041“, kuriam buvo kurtas šis įrenginys, paprašė 4 tokių. Susipažinau su įdomiais žmonėmis, taip pat ir su darbo kultūra ir sąlygomis, o šie dalykai ne taip jau smarkiai skiriasi nuo Lietuvos“, – pasakojo Liudvikas. Portalui tv3.lt jis atskleidė, kas labiausiai sužavėjo ir netgi nustebino dirbant su NASA komanda.
„Turbūt tai, kad NASA ne vien tik į Mėnulį skraido. Ten taip pat atliekami tyrimai susiję su žemiškais reikalais. Labiausiai sužavėjo pasišventimas darbui, noras padaryti kažką, kuo galima būtų didžiuotis. Tiesa, ten žmonės daug labiau atsipalaidavę, nei pas mus, bet padaro gerokai daugiau ir gerokai reikšmingesnių darbų. Norėčiau sakyti, kad ši patirtis pakeitė gyvenimą ar bent požiūrį, bet iš tiesų ne. Ten viskas buvo daug paprasčiau, nei galima būtų pamanyti“, – neslėpė L. Paukštė.
Apie lietuvių ambicijas ir galimybes
Paklaustas, ar jauni žmonės Lietuvoje – ambicingi ir galintys parodyti panašų lygį su bet kurios kitos šalies jaunimu, jaunas vyras tikino dažniau matąs besiskundžiančius tautiečius.
„Taip, tokių jaunų žmonių yra, tačiau likusi dauguma turi ambicijų tik skųstis ir dėl savo nesėkmių kaltinti kitus. Neseniai vienos radijo stoties „Facebook“ paskyroje pasirodė įrašas apie tai, kad neva jie vis dar laukia, kada galės panaudoti įgytas matematikos žinias. Tokie įrašai puikiai atspindi nekokį požiūrį į mokslą, mokymąsi ir tobulėjimą. Jei žmonės nori kažko pasiekti, tai reikia siekti – kasdien domėtis ir klausti, skaityti ir siurbti informaciją į savo galvą. Reta veikla atrodo iškart prasminga, bet įsigilinus, visada atsitinka taip, kad prasmė atsiranda. O su ja – labai stipri motyvacija ir ambicijos.
Stažuotės metu susidūriau tik su amerikiečių studentais, manau, kad mano lygis ir ambicijos buvo panašios į jų, bet nedrįsčiau daryti išvadų apie visus jaunus lietuvius. Tikiuosi, kad yra turinčių didesnių ambicijų ir rodančių aukštesnį lygį, nei aš“, – kalbėjo Liudvikas.
Pasak jo, Lietuvoje jauniems žmonėms siekti karjeros ir gyventi taip, kad būtų galima skirti laiko ir pomėgiams nėra lengva.
„Gana sunku, nes Lietuvoje mažai tikrų lyderių, kurie apsiimtų vesti jauną profesionalą keliu į sėkmę, o daugiau tokių vadovų, kurie savo kompleksus dangsto menkindami ir žemindami kitus, tad jaunam, nors ir protingam, ir tinkamų įgūdžių turinčiam žmogui yra parodoma „jo vieta“, – neslėpė L. Paukštė.
J. Semenenko: išsipildė vaikystės svajonė
Vos viena iš keturių merginų, per trejus metus dalyvavusių NASA stažuotėse, buvo Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentė Julija Semenenko. Mergina nuo pat vaikystės domėjosi kosmosu, planetomis, Saule ir kitomis žvaigždėmis. „Prieš porą metų atradus vieną mėgstamiausių knygų, net išsigandau, kadangi suprasti apie aprašytas termobranduolines reakcijas 7–8 metų vaikas tikrai negali, nors puikiai pamenu, kad klausimų nekildavo, užtat užburdavo paprastesni dalykai, kad ir Žemės bei kitų planetų svorių santykiai, atmosferos sandara, svorio paviršiuje skirtumai. Paaugus ir atradus internetą, pasidarė lengviau stebėti Amerikos, Europos, Rusijos ir t. t. kosminių programų vystymąsi. Tačiau tai buvo tik hobis, atsisakiau astronomo darbo vietoje programuotojos karjeros. Tačiau naujiena apie stažuotę – suteikė šansą atgaivinti vaikystės svajones“, – prisiminimais su portalu tv3.lt dalinosi Julija.
Ji prisiminė ir detales iš stažuotės, kuomet visus užsieniečius programuotojus paskyrė į vieną projektą, kuriame jie turėjo sukurti „kažką“. „Užduotis tikrai suteikė daug laisvės, bet reikėjo remtis „WorldWind“ 3D gaubliu. Stažuotei pasibaigus, turėjome 3 aplikacijas: žemės drebėjimų, palydovų ir kosminių šiukšlių stebėjimo (65 tūkst. vienetų šiuo metu skraido aplink mūsų planetą) bei orų+ aplikacijas. „+“ – kadangi aplikacija ne tik gaudavo standartinius duomenys apie orus, vėją, drėgmę, temperatūrą, bet ir įdomesnius duomenis: apie gaisrus, žaliųjų plotų pasiskirstymą Žemėje ir netgi karinių konfliktų prognozę“, – kalbėjo J. Semenenko.
Julija priminė ir ką ją labiausiai sužavėjo dirbant su NASA komanda. „Pamačius, kad ir vieną mažiausių NASA padalinių – „Ames Research Center“ – drįstu teigti, kad moksliniai centrai suburia puikiausius žmones – tuos, kurie su mielu noru, paprastais žodžiais paaiškina viso savo gyvenimo darbo esmę, pasidalina perspektyvomis. Jie ateina į darbą kuo ankščiau ir užsisėdi iki vėlumos (daugumos dar laukia apie valandą trunkanti kelionė namo), nors dauguma turi šeimas ir jaukius namus. Jų akys dega, jie nėra paveikti rutinos, jų galvos pilnos minčių, laukiančių savo realizacijos“, – neslėpdama susižavėjimo kalbėjo ji.
Moterų moksle daugėja
Po stažuotės NASA, lietuvė neslepia, kad ši patirtis pakeitė jos gyvenimą ir požiūrį. Julija atskleidė, kad Lietuvoje jos studijų programoje buvo mažai merginų, o būdama NASA, pamatė kitokią situaciją.
„Supratau, kaip stipriai galima mylėti savo darbą, norėčiau tą pojūtį išsaugoti ir užkrėsti juo kuo daugiau žmonių. Būtent taip, kaip iš profesionalų, mėgėjų, ir net atsitiktinių žmonių pastangų gimsta stebuklai“, – kalbėjo Julija.
Neretai sakoma, kad informacinės technologijos (IT) ir panašios sritys, vis dar labiau užimtos vyrų. Paklausta, ar jos tarptautinės agentūros komandoje buvo daug merginų, Julija papasakojo apie tikrąją situaciją NASA bendruomenėje. „Merginų komandoje tikrai netrūko, puikiai susibendravome ir pasiekėme gerų rezultatų. Nesu patyrusi jokios lytinės diskriminacijos darbe – tačiau netgi tarp kursiokų, merginų buvo labai mažai. Galbūt reikėtų tiesiog pripažinti, kad IT mažiau domina moteris, negu vyrus, nors moterų kiekis tikrai didėja, tai reiškia, kad interesas bunda. Programavime yra vertinamos žinios ir gebėjimas mokytis, o ne lytis“, – pripažino J. Semenenko.
Jos teigimu, jauni lietuviai niekuo nenusileidžia kitų šalių jaunuoliams. „Mūsų mokslas nėra prastesnis, stažuotėje ne karto teko patarti ir pamokyti kitus dalyvius, atitinkamai, išmokau kažką mainais. Tik tiek, kad IT studentai pasižymi ganėtinai sėsliu gyvenimo būdu: daugelis anksti pradeda dirbti, mažiau domisi tokiais dalykais, kaip stažuotės. Manau, kad geriausiais variantas – pasirinkti karjerą pomėgio srityje, tada jokių keblumų nekils. Žinoma, reikia sąmoningai įvertinti, ar tikrai pomėgis leis išgyventi. Pažįstų žmones, kurie į IT atėjo iš muzikos, dizaino ir kitų sričių, kurias rinkosi pagal „pašaukimą“. Beje, dabar jiems puikiai sekasi, ir jie gali skirti laisvalaikį mėgstamiems dalykams“, – apie jaunus žmones Lietuvoje kalbėjo Julija.
Pati Julija sako, kad gyvenime ir darbe vadovaujasi principu, kad darbą reikia ne tik atlikti, bet ir atlikti gerai. Net jeigu iš pradžių būna labai sunku, įdėjus pakankamai pastangų galima su viskuo susidoroti.
Stažuotės finansuojamos Švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis. Konkursą organizuoja ir atrankas vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
