Pasibaigus pagrindinio priėmimo pirmajam etapui, paaiškėjo pirmieji rezultatai – aukštąjį išsilavinimą įgyti Kauno technologijos universitete (KTU) tvirtai nusprendė 1822 būsimieji studentai. Iš 1935 stojančiųjų, pakviestų pirmajame etape, net 94,16 proc. pasirašė studijų sutartis. Tai – geriausias rezultatas tarp šalies universitetų. 
Pasibaigus pagrindinio priėmimo pirmajam etapui, paaiškėjo pirmieji rezultatai – aukštąjį išsilavinimą įgyti Kauno technologijos universitete (KTU) tvirtai nusprendė 1822 būsimieji studentai. Iš 1935 stojančiųjų, pakviestų pirmajame etape, net 94,16 proc. pasirašė studijų sutartis. Tai – geriausias rezultatas tarp šalies universitetų.
Lyginant su 2016 metais, įstojusių į valstybės finansuojamas vietas skaičius KTU padidėjo 3,7 proc. Iš sutartis pasirašiusių 1822 abiturientų – 1534 studijuos valstybės finansuojamose vietose ir 288 valstybės nefinansuojamose vietose. Pakvietęs 39-iais šimtukininkais daugiau nei 2016 metais, KTU šių metų priėmimo pirmajame etape studijuoti priėmė net 271 aukščiausiais balais valstybinius brandos egzaminus išlaikiusius abiturientus. Palyginimui – praėjusiais metais sutartis pirmajame priėmimo etape su KTU pasirašė 233 šimtukininkai.
Visų priimtųjų į KTU valstybės finansuojamas vietas nuolatine studijų forma konkursinių balų vidurkis, lyginant su 2016-iais, yra padidėjęs ir siekia 6,50 balo (pernai – 6,45). Taip pat išaugo ir priimtųjų į valstybės nefinansuojamas vietas konkursinių balų vidurkis, kuris šiandien yra 4,64 balo (pernai – 3,88).
Pasitiki studijų kokybe
Studijuoti KTU per pirmąjį etapą buvo pakviesti 1935 stojantieji: 1610 į valstybės finansuojamas ir 325 į valstybės nefinansuojamas vietas. Lyginant su praėjusiais metais, priimtųjų, pakviestų pagal pirmąjį pageidavimą, skaičius išaugo beveik 3 proc., t. y. nuo 75,1 iki 77,82 proc.
Pagal pirmame etape pasirašiusių asmenų skaičių, KTU pagal populiarumą tarp visų šalies universitetų, kaip ir 2016 metais, išlaikė tvirtas antrosios vietos pozicijas ir šiandien užima 17,6 proc. universitetų studijų rinkos.
KTU studijų prorektorės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, šie skaičiai kalba apie abiturientų pasitikėjimą Universitetu ir įvertinimą.
„Džiugu, kad net ir pakėlus stojamojo balo kartelę, Švietimo ir mokslo ministerijai įvedus griežtesnes studijų programų rentabilumo normas bei prastėjant Lietuvos demografinei situacijai, KTU sugeba išlaikyti stabilų stojančiųjų skaičių. Taigi, bent jau šiame etape iki 3 pakeltas konkursinis balas Universitetui didelės įtakos neturėjo, o vidutinis konkursinis balas KTU didėjo visose, išskyrus menus, studijų srityse“, – pažymėjo prorektorė.
Jos teigimu, išaugęs valstybės finansuojamų vietų bei šimtukininkų skaičius reiškia, jog į Universitetą įstojo stipresni, gabesni studentai.
Abiturientai išgirdo rinkos balsą
Daugiausiai pirmakursių šiais mokslo metais sulauks Informatikos, Ekonomikos ir verslo bei Elektros ir elektronikos fakultetai.
KTU Informatikos fakultete (IF) iš 675 pakviestųjų studijuoti valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose vietose studijų sutartis pasirašė net 94,2 proc. Ekonomikos ir verslo (EVF) bei Elektros ir elektronikos fakultetuose (EEF) situacija taip pat panaši. EVF iš 254 pakviestųjų studijuoti valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose vietose studijų sutartis sudarė 91,7 proc., o EEF iš 232 – 96,9 proc.
Populiariausiomis KTU studijų programos kaip ir pernai išliko: Programų sistemos, Informatikos inžinerija, Maisto mokslas ir technologija, Statybos inžinerija, Multimedijos technologijos ir Finansai.
Visgi, J. Šiugždinienė šiemet pastebi ir dalies kitų studijų programų populiarumo augimą. Tarp jų – Muzikos technologijos, Taikomoji matematika, Informacinės sistemos, Žmonių išteklių vadyba, Transporto priemonių inžinerija, Sveikatos informatika, Elektros inžinerija ir Ekonomika.
KTU studijų prorektorės teigimu, šiemet į Lietuvos rinką įžengusios kompanijos daugeliu atvejų buvo susijusios su augančiais informacinių technologijų, elektronikos, transporto, aviacijos sektoriais, todėl nenuostabu, kad abiturientai rinkosi studijas būtent iš šių mokslo krypčių.
„Esu įsitikinusi, kad tai neapsiėjo be didelio šalies pramonės, verslo ir tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ indėlio ir vykdytos komunikacijos. Rinkos „balsas“, kalbantis apie didžiulį šių specialistų poreikį, buvo išgirstas ir abiturientų“, – kalbėjo prorektorė, džiaugdamasi, kad moksleiviai rimtai domisi naujausiomis rinkos tendencijomis.
