Nors ir įmonė „Hyperloop One“, ir jos konkurentai tebėra palyginti ankstyvame savo veiklos etape, tad didžiule darbo patirtimi pasigirti kol kas negali, pasitikėjimo, su kuriuo teikia kelių tiesimo projektus, tikrai nestokoja. Svarbu ir tai, kad daug žadantys pasiūlymai sulaukia ir investuotojų dėmesio, ir įvairių šalių vyriausybių pritarimo.
Nors ir įmonė „Hyperloop One“, ir jos konkurentai tebėra palyginti ankstyvame savo veiklos etape, tad didžiule darbo patirtimi pasigirti kol kas negali, pasitikėjimo, su kuriuo teikia kelių tiesimo projektus, tikrai nestokoja. Svarbu ir tai, kad daug žadantys pasiūlymai sulaukia ir investuotojų dėmesio, ir įvairių šalių vyriausybių pritarimo, rašo dw.com.
JAV įsikūrusi įmonė „Hyperloop Transportation Technologies“ (HTT) yra sudariusi sutartį, pagal kurią ketina parengti tyrimais pagrįstą vadinamojo hipertunelio (angl. – hyperloop) projektą. Hipertunelis turėtų jungti Čekijos Brno ir Prahos miestus su Slovakijos sostine Bratislava. Visiškai neseniai įmonė paskelbė, kad naujosios technologijos licencijos jau suteiktos ir Pietų Korėjos vyriausybei.
„Hyperloop One“ nuotr.
Šios technologijos atstovai savo pristatymą buvo surengę ir Lietuvoje, tuomet skaičiuota, kad kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą truktų 20 min.
Kitaip nei „Uber“ ir „Airbnb“, besivadovaujančios principu, kad iš pradžių reikia pasiūlyti inovaciją ir tik tada prašyti leidimo ją realizuoti, HTT ir „Hyperloop One“, atrodo, į partnerystę žvelgia kaip į vieną iš būtinybių, leidžiančių užsitikrinti optimistines technologijos pritaikymo prognozes.
Bendrovei „Hyperloop One“ priimtina strategija – remti įvairiose šalyse organizuojamus konkursus, per kuriuos pavyktų surinkti informacijos, atskleidžiančios, kaip skirtinguose regionuose būtų galima įgyvendinti kuriamomis technologijomis pagrįstus projektus. Per praeitą mėnesį Amsterdame vykusį renginį, pavadintą „Vision for Europe“, įmonė pateikė keletą gana ambicingų pasiūlymų, kaip pagerinti 44 miestuose gyvenančių kone 75 mln. europiečių susisiekimo sąlygas.
Olandijos politikė, infrastruktūros ir ekologijos ministrė Melanie Schultz van Haegen, yra, kaip pati tvirtina, neperkalbama hipertunelio idėjos rėmėja. Jos ištarti žodžiai tapo pagrindiniu renginio leitmotyvu.
„Hipertunelis gali atnešti esminių pokyčių“, – pasakė ji ir išvardijo keletą iššūkių, su kuriais pastaruoju metu neišvengiamai tenka susidurti, kaip antai vis didėjantys kamščiai miestų gatvėse, augantis viešuoju transportu besinaudojančių piliečių skaičius ir būtinybė sumažinti į orą išmetamo anglies dioksido kiekį.
„Nyderlandai gali nurodyti ne vieną priežastį, kodėl verta skatinti inovacijomis pagrįstą mobilumą. Jei to nedarysime, mūsų šalis nustos progresuoti“, – kalbėjo M. Schultz van Haegen.
Olandijos ministerija ne tik pritaria pirmojo Europoje bandomojo hipertunelio projektui, už kurio vykdymą bus atsakingas Delfto universitetas, bendradarbiausiantis su „Hyperloop One“, bet ir rengia bendrąjį mobilumo aktą, gerokai supaprastinsiantį būsimų politikos priemonių įgyvendinimą.
„Verslininkai ir politikai turi dirbti išvien“, – tvirtina Gillian Harrison, Lidso universiteto Transporto studijų institute dirbanti mokslininkė. Ji taip pat teigia, kad viešųjų ir privačių struktūrų partnerystė turi vykti tik laikantis geranoriškumo principų. Mokslininkė mano, kad „politikai, kaip bebūtų, yra viešieji pareigūnai, dirbantis visuomenės vardu“ ir jos labui.
Dar efektyvesni modeliai
Nors visada egzistuoja rizika, kad nauja technologija gali nepasiteisinti, G. Harrison mano, kad tinkami planavimo modeliai gali labai padėti politikams priimti pagrįstus ir teisingus sprendimus.
„Modeliai yra tokie pat vertingi kaip ir duomenys bei informacija, kurie į juos įtraukiami“, – teigia G. Harrison.
Reikia pasakyti, kad daugelis pastaruoju metu rengiamų modelių yra susiję su autonominio vairavimo perspektyvomis. Hipertunelio projektams tiek dėmesio kol kas neskiriama.
Gegužės mėnesį buvo atliktas „Hyperloop One“ sistemos testas. Reporteriai jame nedalyvavo. Prototipinis modelis, kaip teigiama, išvystė 113 km/h greitį.
„Hyperloop One“ inžineriniams ir techniniams projektams vadovaujantis Joshas Giegelis vėliau išplatintame pranešime nurodė, kad hipertunelio sistema išbandyta. Testas, anot jo, patvirtino, kad idėja realizuota sėkmingai, todėl dabar galima imtis jos įgyvendinimo platesniu mastu.
Įmonė jau perėjo į kitą testavimo etapą. Jo tikslas – užtikrinti, kad projektuojamos sistemos pasiektų numatytą 400 km/h greitį. „Hyperloop One“ ir kitos panašios įmonės šiuo metu kuria planus ir mezga strategines partnerystes, taip mėgindamos apsidrausti nuo nesklandumų, galinčių kilti dėl įvairius procesus reglamentuojančių nuostatų. Reikia tikėtis, kad tada, kai bus duotas startas projektų įgyvendinimui, technologijos bus pakankamai ištobulintos ir tikrai nenuvils.
