Veikiausiai kiekvienas, mokantis internetu, bent kartą gyvenime suabejojo, ar tik nesuklydo ir pinigus pervedė ne tam, kam norėjo. Klaidos atveju susigrąžinti pervestus pinigus gali būti kur kas sudėtingiau ir brangiau nei su jais atsisveikinti.
Veikiausiai kiekvienas, mokantis internetu, bent kartą gyvenime suabejojo, ar tik nesuklydo ir pinigus pervedė ne tam, kam norėjo. Klaidos atveju susigrąžinti pervestus pinigus gali būti kur kas sudėtingiau ir brangiau nei su jais atsisveikinti.
Tuo savo kailiu galėjo įsitikinti bendrovės „Vilkas“ direktorė Žaneta Paulauskaitė. Pasak jos, praėjusio ketvirtadienio popietę prisijungus prie „Nordea“ el. bankininkystės iš įmonės sąskaitos „per klaidą“ buvo pervesti 2 tūkst. Eur kitai bendrovei. Pačioje sistemoje esą iš karto buvo pateiktas prašymas klaidingą mokėjimą atšaukti.
„Iš karto paskambinome ir šio banko informacijos centro kontaktiniu numeriu ir paprašėme sulaikyti mokėjimą, jį atšaukti ir grąžinti lėšas į banko sąskaitą. Telefonu suteikta informacija manęs netenkino, kaip ir banko tvarka, pirma išleisti mokėjimą iš banko, o tada jau aiškintis situaciją“, – dėstė moteris.
© DELFI / Šarūnas Mažeika
Norėdama sužinoti, kada tiksliai bus grąžinti klaidingu mokėjimu pervesti pinigai, ji jokio konkretaus atsakymo nesulaukusi. Kita vertus, jai pranešta, kad iš sąskaitos bus nurašytas 10 Eur mokestis už lėšų grąžinimą į sąskaitą. Tai ir buvo padaryta tą pačią dieną.
„Kitas skambutis buvo kitą rytą, paaiškino, kad prašymas užregistruotas, o kada pinigai bus grąžinti, neaišku – gal už dienos, gal už savaitės, o gal už mėnesio. Esu labai nepatenkinta susidariusia situacija, ne vieną kartą banko darbuotojams minėjau, kad lėšos labai reikalingos atlikti mokėjimus už draudimus. Jų nesumokėjus ir įvykus avarijai, nuostoliai gali būti kur kas didesni“, – pretenzijoje bankui nurodė direktorė ir pareikalavo grąžinti 10 Eur mokestį už neatliktą paslaugą, t. y. SEPA mokėjimo atšaukimo mokestį.
Priklauso ir nuo kito banko
„Nordea“ banko atstovai DELFI atsiuntė tokį komentarą dėl šios situacijos:
„Atsiprašome klientės dėl patirtų nepatogumų, tačiau kartu norime pabrėžti, kad atliekant mokėjimų operacijas yra labai svarbu, kad jas autorizuojantys klientai prieš patvirtindami mokėjimą atidžiai patikrintų visą mokėjimo informaciją, o svarbiausia – mokėjimo gavėją bei pervedamą sumą. Visi patvirtinti mokėjimai yra vykdomi automatiškai, o visi iki 15:30 val. padaryti pavedimai į kitus bankus yra užskaitomi tą pačią dieną.
Norėdami atšaukti kliento patvirtintas mokėjimų operacijas, banko darbuotojai turi elgtis pagal iš anksto numatytas procedūras ir to tikrai negali padaryti kontaktų centro darbuotojai. Šiuo atveju, sulaukus kliento prašymo atšaukti mokėjimą, iš karto buvo imtasi visų būtinų veiksmų, o informacija apie mokėjimo atšaukimą perduota gavėjo bankui.
Pagal galiojančią tvarką, gavęs pranešimą apie mokėjimo atšaukimą pinigų gavėjo bankas kreipiasi į savo klientą, informuodamas apie susidariusią situaciją. Tai, per kiek laiko bus grąžinti klaidingai pervesti pinigai priklauso jau nuo gavėjo banko vidinės tvarkos.“
Maksimalus terminas ir kaina nenustatyta
Mokėjimo įstaigų priežiūrą vykdantis Lietuvos bankas (LB) konkrečiai nenurodė, per kokį ilgiausią terminą privalu grąžinti lėšas, kurios buvo pervesto klaidingu mokėjimu ar kiek daugiausia pinigų gali tekti mokėti už šią paslaugą.
„Bankas ar kitas mokėjimų paslaugų teikėjas įvykdo mokėjimo operaciją net ir tuo atveju, jeigu klientas suklysta mokėdamas, pavyzdžiui nurodo klaidingą unikalų identifikatorių (pvz., gavėjo sąskaitos numerį (IBAN).
Tačiau gavęs informaciją, kad pervedant pinigus dėl kliento klaidos jie nukeliavo ne ten, kur norėta, paslaugų teikėjas privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad atsektų mokėjimo operaciją ir atgautų pervestas lėšas“, – situaciją komentavo LB Kredito ir mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji juriskonsultė Rasa Blinstrubienė.
Jos teigimu, jeigu mokėtojas nurodo neegzistuojančią sąskaitą, lėšos po kurio laiko turėtų grįžti automatiškai. Tačiau jeigu per klaidą lėšos nusiunčiamos egzistuojančiam gavėjui (žmogui ar įmonei), tada reikia banko ar kito mokėjimo paslaugų teikėjo įsikišimo.
Siekdama suformuoti vienodą rinkos dalyvių praktiką, LB Priežiūros tarnyba yra paskelbusi poziciją dėl mokėjimo operacijos atsekimo procedūros pateikus klaidingą unikalų identifikatorių. Jos rekomenduojama laikytis siekiant atgauti mokėjimo operacijos lėšas.
„Vis dėlto pirmąjį žingsnį turi žengti klientas – supratęs, kad suklydo mokėdamas, jis turi kuo skubiau kreiptis į banką ar kitą mokėjimo paslaugų teikėją. Pastarasis turi informuoti apie lėšų grąžinimo procedūrą, komisinį atlygį už lėšų grąžinimą (jeigu toks atlygis numatytas bendrojoje mokėjimo paslaugų sutartyje), ir kitas galimas mokėtojo išlaidas. Konkrečios lėšų grąžinimo sąlygos priklauso nuo konkrečių paslaugų teikėjų bei sutarčių sąlygų“, – komentavo LB atstovė.
Anot jos, kaip ir daugeliu gyvenimo atvejų, geriausia būtų išvengti tokių atvejų. Tam visų pirma reikia atidžiai tikrinti duomenis, naudoti patikrintus šablonus.
„Paprastai prieš kiekvieną mokėjimo operaciją sistema, per kurią mokėtojas atlieka mokėjimą, dar papildomai įspėja vartotoją pasitikrinti ar teisingi mokėjimo duomenys. Tam, kad mokėjimas būtų sėkmingas, mokėtojui pakanka nurodyti gavėjo sąskaitos numerį – jis yra svarbiausias. Visa kita informacija yra papildanti ir patikslinanti“, – paaiškino R. Blinstrubienė.
LB duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje iš viso buvo atlikta beveik 106 mln. mokėjimų, kurių bendra suma – per 48 mlrd. Eur. LB vertinimu, klaidingi mokėjimai galėtų sudaryti 0,001–0,002 proc. visų mokėjimų, taigi, apie 1060–2120 per ketvirtį.
