Jaunieji Kauno mokslininkai žengia kartu su technologijomis. Kauno technologijos universiteto (KTU)
mokslininkai sukūrė mobilų pėdos slėgio matavimo įtaisą, kurio panaudojimas gali būti labai platus – nuo
vaikų ligų prevencijos ir profesionalių atletų fizinės būklės stebėjimo.
Jaunieji Kauno mokslininkai žengia kartu su technologijomis. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai sukūrė mobilų pėdos slėgio matavimo įtaisą, kurio panaudojimas gali būti labai platus – nuo vaikų ligų prevencijos ir profesionalių atletų fizinės būklės stebėjimo.
Didžiausią ilgalaikę įtampą bei spaudimą patiria žmogaus pėdos, kurios yra apkrautos žmogaus svoriu vaikščiojimu metu. Analizuojant atitinkamų ligų atsiradimą, svarbus nuolatinis pėdų apkrovos pokyčių stebėjimas pasitelkus įrenginius.
KTU sukurtas mobilus pėdos slėgio matavimo įtaisas gali būti pritaikomas stebint vyresnio amžiaus žmonių eiseną ir gebėjimą išlaikyti pusiausvyrą, analizuojant vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, vaikščiojimą, nustatant ligas pirminėse stadijose (cukrinio diabeto sukeliamas patologijas, susijusias su pėdomis, plaktukinius pirštus, išsišokusius kauliukus priekinėje pėdos dalyje, plokščiapėdystę) ar stebint profesionalių sportininkų kojų darbą.
Plokščiapėdystės mastai – milžiniški
Plokščiapėdystė – tiek jaunų, tiek vyresnių žmonių problema. Kineziterapeutų teigimu, net 7 iš 10 Lietuvos gyventojų yra nustatyta plokščiapėdystė arba galimas jos atsiradimas. Į rizikos grupes patenka ir vaikai, kuriems per atitinkamą laiko tarpą gali išsivystyti plokščiapėdystė.
Pažymima, kad vaikystėje, besiformuojant raumenims, labai svarbu kuo daugiau judėti, ir net patariama vaikščioti basomis ir ne lygiu paviršiumi, kad pėda gautų kuo daugiau impulsų dirbti. Dažnai patarimų yra nepaisoma, todėl plokščiapėdystė pasireiškia ankstyvoje vaikystėje, avint netinkamo dydžio ar formos avalynę.
Pastebimas ir tėvų susirūpinimas vaikų sveikata, nustačius plokščiapėdystę, vis dažniausi renkamasi ortopedinė avalynė. Tačiau pagrindinis tikslas yra užkirsti kelią plokščiapėdystės atsiradimui, fiksuojant ir stebint žmogaus eisenos ir pėdų apkrovos duomenis, pasitelkiant mobiliųjų jutiklių sistemą – „padą“, kuris „Bluetooth“ ryšiu perduoda duomenis į išmanųjį įrenginį.
Spręsdami šią problemą jaunieji KTU biomedicininės elektronikos ir biomedicininės inžinerijos bakalauro ir magistrantūros studijų studentai (G. Baltrušaitytė, D. Miklušis, R. Stankus ir G. Urbanavičiūtė), pasiūlė inovatyvų sprendimą plokščiapėdystės pirminių stadijų nustatymui, pasitelkiant naujosios kartos išmaniąsias/mobiliąsias nuolatinės stebėsenos technologijas.
Galimybė nustatyti plokščiapėdystę ligos pradžioje
Studentų suprojektuotas įtaisas leidžia realiu laiku atlikti pėdos apkrovos stebėjimą, kuriuo remiantis galima diagnozuoti tokius sveikatos sutrikimus, kaip pilnapadystė ar netaisyklinga į eisena. Naudojant įtaisą duomenys „Bluetooth“ ryšiu, 200 ms intervalais, siunčiami į kompiuterį, kur jie apdorojami ir atvaizduojami naudojant „LabView“ grafinio atvaizdavimo langą.
Taip pat duomenų interpretavimui ir atvaizdavimui galima naudoti išmanųjį telefoną, tačiau tam reikalinga mobilioji aplikacija, kurioje būtų pateikiama visa reikiama informacija. Mobiliosios aplikacijos pagalba būtų fiksuojami duomenys, kurie vėliau galėtų padėti ortopedams priimti sprendimus vykdant prevenciją ar sveikatos sutrikimo gydymą. Anot studentų, įtaisas pasižymi mažomis energijos sąnaudomis, o ir jo gamybos kaštai nėra dideli.
Šiuo metu KTU studentai tiria galimybes, kaip sukurtą pėdos slėgio matavimo įtaisą integruoti į avalynę, kad ilgą laiką nešiojamas įtaisas vartotojui nesukeltų papildomų nepatogumų.
Sukūrus ir integravus į avalynę mobilų pėdos slėgio matavimo įtaiso prototipą, būtų galima plačiu mastu nuolatos stebėti rizikos grupei priklausančius žmones – senyvus, turinčius pusiausvyros sutrikimų, vaikus, sergančius cerebriniu paralyžiumi, plokščiapėdyste sergančius pacientus ar intensyviai sportuojančius atletus. Taip pat žmonės individualiai galėtų sekti savo ligos pokyčius ar progresą.
