Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 18 proc. visų
laikomų elektronikos prietaisų Lietuvos gyventojų namuose yra nenaudojami. Lietuvos
gyventojai yra linkę saugoti senus elektronikos prietaisus su mintimi – „o gal prireiks“.
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 18 proc. visų laikomų elektronikos prietaisų Lietuvos gyventojų namuose yra nenaudojami. Lietuvos gyventojai yra linkę saugoti senus elektronikos prietaisus su mintimi – „o gal prireiks“.
Dažniausiai nebeprireikia ir nenaudojama įranga tampa elektronikos atliekomis, kurias kartais elektronikos surinkėjams tenka išvežti net ir apsamanojusias. Norą išsaugoti nebereikalingus daiktus paprastai paaiškina psichologas – tokiu būdu siekiama jaustis saugiu.
Visgi, saugumo jausmas, pasak psichologo, fiktyvus, o daiktų atsikratymas ne tik svarbus gerai psichologinei savijautai, bet ir gali paskatinti teigiamus pokyčius gyvenime.
Saugumo jausmas – tik fikcija
Psichologas Julius Tilvikas pasakoja, kad namuose laikomas didelis daiktų kiekis gali sukurti įsitikinimą, kad žmogus yra pajėgus kontroliuoti visas kritinius atvejus gyvenime: darbe, konfliktuose su artimaisiais ir pan. Nebenaudojami daiktai saugomi atvejui „o jeigu prireiks“ ir tai reiškia ne ką kita kaip norą būti pasiruošusiam bet kokiai situacijai. „Tiesa, noras jaustis saugiu – tik viena iš priežasčių, motyvuojančių daiktus kaupti. Skirtis su jais taip pat gali būti sudėtinga dėl sentimentų, teigiamų prisiminimų apie su daiktu susijusius asmenis, įvykius, pasiekimus, neišsipildžiusias svajones ir pan. O kartais noras kaupti daiktus tiesiog gali būti iš tėvų perimtas elgesio modelis“, – teigia J. Tilvikas.
Tai, ar atsisveikinti su nereikalingais daiktais žmogui yra sudėtinga ar ne, priklauso ir nuo asmeninės patirties. Pavyzdžiui, vyresnės kartos gyventojai, patyrę, kas yra sunkmetis, krizė, karas ar nepriteklius yra linkę daiktus saugoti, net sugedusių lengva ranka neišmeta, bando juos sutaisyti ar naudoja ne pagal paskirtį. Tuo tarpu jaunesnės kartos, kurioms įsigyti naują daiktą yra labiau pinigų, o ne deficito problema, nereikalingais daiktais atsikrato lengviau. Išmetami netgi geri daiktai ir kyla ekologinės problemos dėl pernelyg didelio vartotojiškumo.
Pasak psichologo, iliuzija, kad daiktai tikslingai saugomi ateičiai tėra beprasmiškas kaupimas, o kartais net ir praradimas. Sukauptų daiktų atsikratymas gali atnešti nemažai teigiamų pojūčių ar net pamatą didesniems pokyčiams gyvenime: „Neretai tai išlaisvina ir paskatina imtis ne vien atsikratymo daiktais, bet ir senais, nenaudingais įpročiais. Atsikratant senienų gali pavykti išsilaisvinti iš praeities, atsiverti naujoms galimybėms, galiausiai – mokytis disciplinos“, – pastebi psichologas J. Tilvikas. Jis atkreipia dėmesį, kad net priėmus sprendimą išmesti nereikalingus daiktus, tai padaryti gali būti labai sunku. Drąsiausiems rekomenduojama daiktų atsikratyti vienu ypu, tačiau tinkamas kelias tai daryti ir nuosekliai: pirmą savaitę galima atsisakyti vieno daikto per dieną, kitą savaitę – kasdien po du, trečią – po tris. Taip išsiugdomas įprotis nelaikyti nereikalingų daiktų namuose.
Veikiančius prietaisus ragina atiduoti, o beviltiškais atsikratyti
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA), kuri iš gyventojų ir įmonių nemokamai išveža stambiagabarites elektronikos atliekas, o smulkiajai išmesti yra įrengusi daugiau kaip 4 tūkst. vietų visoje Lietuvoje, direktorius Linas Ivanauskas pasakoja, kad gyventojai atsisako tiek dar veikiančios, tiek akivaizdžiai ilgai laikytos, net apsamanojusios technikos. „Kaupti elektronikos atliekas nerekomenduojama ne tik dėl to, kad ji užgriozdina namus. Netinkamomis sąlygomis laikoma elektronikos atlieka gali kelti pavojų. Pavyzdžiui, ilgą laiką aukštesnėje temperatūroje laikomo telefono baterija gali pradėti tekėti, išsipūsti ar net sprogti. Juo labiau nereikėtų nebenaudojamų stambių elektronikos prietaisų (pvz., šaldytuvų, skalbyklių, kaitlenčių ir pan.) laikyti lauke. Jeigu šie prietaisai paliekami irti gamtoje, elektronikos prietaisuose esantys sunkieji metalai tokie kaip gyvsidabris, švinas, kadmis, chromas ar pan., patenka į žemės gruntą ir per vandenį grįžta žmonėms ir gyvūnams“, – galimas grėsmes įvardijo L. Ivanauskas.
Jeigu elektroninis prietaisas yra dar tinkamas naudoti ir yra kam jį atiduoti – rekomenduojama taip ir padaryti. „Pasaulyje vis aktyviau gyventojai skatinami nebereikalingus prietaisus perduoti antriniam naudojimui – parduoti arba dovanoti. Tai sveikintina iš ekologinės perspektyvos, nes tausojami gamtos ištekliai“, – atkreipia dėmesį L. Ivanauskas.
