Europos komisijos teigimu, net 40 % darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. Vienintelis šios problemos sprendimo būdas – keisti švietimo sistemą taip, kad ji leistų augti ateities profesijų atstovams. Kiek tokiems pokyčiams pasirengusi Lietuva, ar mūsų mokiniai ir studentai pasiruošę priimti ateities darbo rinkos iššūkius?
Europos komisijos teigimu, net 40 % darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. Vienintelis šios problemos sprendimo būdas – keisti švietimo sistemą taip, kad ji leistų augti ateities profesijų atstovams. Kiek tokiems pokyčiams pasirengusi Lietuva, ar mūsų mokiniai ir studentai pasiruošę priimti ateities darbo rinkos iššūkius?
Ekspertai tvirtina, kad esame ketvirtosios pramonės revoliucijos akivaizdoje – ji esmingai pakeis tiek darbo rinką, tiek mūsų gyvenimus. Ar jauni žmonės, kuriems teks pagrindiniai besikeičiančio pasaulio iššūkiai, pasirengę rytdienos pasauliui, kokias žinias ir gebėjimus jiems turi perduoti mūsų švietimo sistema – šie klausimai bus svarstomi moderniųjų technologijų bei verslumo renginyje #SWITCH! Kalbiname vieną iš renginio dalyvių, švietimo ministrę Jurgitą Petrauskienę.
– Kokie gebėjimai bus svarbiausi ateities darbuotojams?
Pirmiausiai turbūt reikėtų minėti kalbų mokėjimą ir kompiuterinį raštingumą, labai svarbūs tampa ir bendrieji mokymosi, kritinio bei sisteminio mąstymo, technologijų gebėjimai, taip pat socialiniai įgūdžiai, kurie padeda dirbti komandoje.
Naujasis, XXI–ojo amžiaus raštingumas yra kompleksiškas. Tai ne tik mokėjimas skaityti, rašyti ir skaičiuoti, bet ir informacinių technologijų (IT), finansinis, kultūrinis ir pilietinis raštingumas.
Jeigu kalbėtume apie charakterio savybes, kurias būtina išsiugdyti, norint sėkmingai dalyvauti besikeičiančioje darbo rinkoje, galima paminėti smalsumą, iniciatyvumą, atkaklumą, gebėjimą adaptuotis, lyderystę.
– Kompiuterinis raštingumas tampa privalomu kiekvieno išsilavinusio žmogaus gebėjimu – ar mūsų švietimo sistema pajėgi užtikrinti reikiamą kompiuterinio raštingumo lygį?
Medijų raštingumas dabar yra toks pat svarbus kaip ir užsienio kalbų mokėjimas. Deja, bet pagal gebėjimus pritaikyti informacines technologijas, Lietuvos mokiniai dar atsilieka nuo bendraamžių Europoje.
Dėl to šiuo metu spartinamas medijų raštingumo programų įgyvendinimas. Artimiausiu metu, apmokius beveik 1000 pedagogų, medijų raštingumas bus ugdomas jau visose šalies mokyklose. Tiesa, technologijos kinta itin greitai, todėl kartais susiduriame su situacija, kuomet kai kuriuos dalykus mokiniai išmano geriau negu jų mokytojai.
– Kas turi pasikeisti dabartinėje švietimo sistemoje, kad ji galėtų rengti ateities iššūkiams pasirengusius žmones?
Švietimo sistema turi pereiti nuo žinių prie kompetencijų ugdymo. Dabar visa informacija lengvai pasiekiama, todėl svarbu ne konkrečių žinių iškalimas, o gebėjimas informaciją pasiekti ir kūrybiškai ja naudotis. Bendrajame ugdyme turėtų būti stiprinamas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos žinių bei kūrybiškumo ugdymas.
Informatikos žinių vaikams bus suteikiama vis anksčiau – jau priešmokyklinėse grupėse ir pradinėse klasėse. Vėlesnėse klasėse šios žinios bus esmingai stiprinamos. Informacinės ir komunikacinės technologijos turėtų būti taikomos mokant visų dalykų.
Norime, kad universitetą baigęs jaunuolis galėtų ne tik lanksčiai prisitaikyti sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje, bet ir pats gebėtų kurti naujas darbo vietas, aukštųjų technologijų produktus ir paslaugas. Žinoma, norint pasiekti tokių tikslų, reikia esmingų dabartinės švietimo sistemos pokyčių.
– Kokių sričių specialybės Lietuvoje turi geriausią ateitį?
Šiuo metu turime atrinkę 6 geriausią inovacijų potencialą turinčias kryptis: energetika ir tvari aplinka; įtrauki ir kūrybinga visuomenė; agroinovacijos ir maisto technologijos; nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos; sveikatos technologijos ir biotechnologijos; transportas, logistika ir informacinės bei ryšių technologijos. Šios sritys turi geras ateities perspektyvas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Dabar dažnai kalbama apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, apie automatizacijos proveržį, kuris daugelį dabartinių profesijų privers išnykti arba stipriai transformuotis. Tačiau akivaizdu, kad visada liks intelektinio darbo ir žmonių bendravimo poreikis, o vadybinės, organizacinės, projektavimo, planavimo veikloms reikės vis daugiau žmonių.
– Lietuvos darbdaviai nuolat kalba apie IT bei inžinerijos specialistų stoką. Ar galima tikėtis, kad jų ruošimo mastai atitiks poreikius?
Nuolat augantis IT specialistų ir inžinierių poreikis liudija kaip keičiasi ir kur link juda mūsų ekonomika. Į tai reaguoja ir aukštosios bei profesinės mokyklos – pavyzdžiui, 2010 m. į IT specialybes Lietuvoje įstojo 2,2 tūkst. studentų, pernai šis skaičius buvo jau dukart didesnis – 4,4 tūkst. Vien profesinėse mokyklose šis skaičius nuo 2010 m. išaugo daugiau nei 4 kartus.
Prie tokio augimo prisidėjo ir valstybės politika didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių IT studijų programose. Šiemet finansuojamų vietų skaičius lieka toks pats, nepaisant to, kad bendras abiturientų skaičius mažėja. Taigi, IT specialistų daugėja, tai matydamos į Lietuvą ateina vis naujos kompanijos. Tad dabar Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru.
Beje, „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, artimiausiais metais išaugs aeronautikos, elektros ir elektronikos inžinerijos specialistų poreikis. Todėl bus didinamas priėmimas ir į šių specialybių studijų programas.
