Europa jau kurį laiką laukia Bendrojo Europos Sąjungos patento įsigaliojimo, tačiau procesas, nors ir judantis į priekį, susiduria su vis didesniais iššūkiais. Tai piktina daugelį suinteresuotųjų šalių, tačiau Lietuvos verslininkai džiaugiasi susidariusia situacija, galėdami bent kurį laiką išvengti didžiųjų Europos kompanijų spaudimo. Bendrojo galiojimo Europos patento sistemos įgyvendinimo procesą komentuoja dr. Jacekas Antulis, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ patentų grupės vadovas.
Jungtinė Karalystė – susitarimo stabdis
Tam, kad susitarimas dėl Bendrojo galiojimo patento įteisinimo būtų patvirtintas, jį turi ratifikuoti mažiausiai trylika valstybių narių, tarp kurių būtinai turi būti Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Kadangi pastarojoje buvo nubalsuota už išstojimą iš Europos Sąjungos (ES), visas procesas stipriai susvyravo ir liko neaišku, kaip ir kokie veiksmai turės būti vykdomi toliau.
Dėl Jungtinės Karalystės pareiškimo pasitraukti iš ES, prarandama ir koncepcinė proceso logika – viena iš pamatinių susitarime turėjusių dalyvauti valstybių pasitraukia iš Bendrojo patento įteisinimo sistemos. Todėl susitarimas, koks jis buvo suderintas derybų pradžioje, tapo formalumu. Visą situaciją taip pat apsunkina ir ES biurokratinis aparatas, kuris pasižymi sudėtingumu bei susidariusį procesą paverčia mažiau kontroliuojamu.
Dėka suinteresuotųjų pusių spaudimo, procesas vis tiek nuolat juda į priekį, tačiau, pažvelgus iš šalies, matomos įteisinimo proceso spragos. Tam, kad Jungtinė Karalystė pasirašytų dėl Bendrojo patento įteisinimo, šaliai reikia dar atlikti 4 procedūrinius žingsnius, tačiau iki šiol nei vienas iš jų dar nėra sutvarkytas.
Nauja sistema diktuos sąlygas
Didelės pasaulio kompanijos dažniausiai neturi apsaugos išradimams Baltijos regione, todėl iki šiol Lietuvos bei kitų mažesnių Europos šalių verslai joms nebuvo aktualūs. Ruošiantis įteisinti Bendrąjį Europos Sąjungos patentą, jau dabar matomas didelių Europos kompanijų polinkis pulti ir „surakinti“ mažesnių Europos šalių verslus.
Įsigaliojus naujajai sistemai, numatoma, kad šansą išgyventi turės tik tas verslas, kuris pats kurs unikalius produktus bei maksimaliai saugos savo intelektinį turtą. Maža to, ginti savo teises dažnu atveju lietuviams reikės užsienyje, nes Lietuva yra maža valstybė ir, pagal Bendrojo patento teismo susitarimą, negalės turėti lokalios jurisdikcijos, tik regioninę arba centrinę.
Po Bendrojo patento įvedimo labai padidės ir pažeidimų tikimybė, o tai gali sudaryti didelių problemų verslo kūrimui bei plėtojimui. Jau dabar matomas drastiškas licencinių mokesčių medžiotojų suaktyvėjimas – dauguma jų ateina iš Vokietijos ir JAV bei tariamai praktikuojasi prieš „realų startą“.
Bendrasis patentas – ant nežinomybės slenksčio
Nerimą kelia ir Jungtinės Karalystės lobistinis interesas. Tariantis dėl vieningos patento sistemos įteisinimo, buvo nuspręsta, jog labai daug teismų dėl galimų pažeidimų vyks būtent Jungtinės Karalystės teritorijoje, todėl nemažos sumos pinigų keliautų į šios šalies biudžetą. Tokiu būdu susidaro pakankamai keista situacija – Jungtinė Karalystė tarsi atsiribojo nuo bendrosios Europos rinkos bei bendrojo Europos tikslo, tačiau vis tiek nori gauti atitinkamas pajamas.
Tačiau tai ne vienintelė kliūtis, siekiant tinkamai įgyvendinti Bendrojo Europos patento sistemos procesą. Vokietija, kuri jau buvo ant sistemos ratifikavimo slenksčio, susidūrė su procesą stabdančia kliūtimi. Vokietijos Konstitucinis teismas gavo skundą iš privataus asmens, kuriame teigiama, kad šiam susitarimui paruošti Vokietijos Parlamentas neįvykdė atitinkamos balsavimo procedūros. Ir nors vieningojo patento suinteresuotosios pusės tiki, jog susidariusi situacija nelems proceso žūties, vertinant bendrą situacija tapo tikėtina, jog Bendrojo patento sistema niekada nebus paleista.