Europietiškos švietimo sistemos link: kas pasikeis, įvedus 3+2 studijų modelį?

Greitesnis specialistų parengimas rinkai, su Europos universitetais suderinamos studijos, investicijos į studijų kokybę – su visomis šiomis sąvokomis yra susiję žmonės, kuriuos vienaip ar kitaip paliestų studijų modelio pertvarka iš 4+2 į 3+2 (3 metai bakalauro studijoms, 2 – magistro).

3+2 studijų modelis, apibrėžtas Bolonijos deklaracijoje, yra taikomas kone visuose Europos universitetuose. Lietuvos aukštojo mokslo sistema yra adaptuota pagal amerikietiškąjį modelį, kurį sudaro 4 bakalauro metai ir 2 – magistro.

Tiesa, JAV universitetuose pirmuosius dvejus bakalauro studijų metus studentai studijuoja bendruosius dalykus ir turi galimybę rinktis specializaciją. Toks, laisvesnis studijų modelis, nėra visiškai pritaikomas Lietuvoje, kur egzistuoja kitokia, griežtesnė studijų reglamentavimo sistema.

Perėjimas prie europietiškojo modelio reikštų kokybinę studijų pertvarką, kurios rezultatus pajustų ne tik studentai ir akademiniai darbuotojai, bet ir verslas bei visuomenė.

Pirmoji Lietuvoje 3 metų trukmės bakalauro studijų programa „Komunikacijos ir informacijos valdymo technologijos“ jau šį rudenį startuos Kauno technologijos universitete (KTU).

Taigi, kas pasikeis, įvedus 3+2 studijų modelį?

1. Studentams – kokybiškesnės studijos

Studijų pertvarka – gera proga peržiūrėti egzistuojančias programas, atnaujinti studijų organizavimo sistemą, patobulinti jų turinį, pridėti papildomų modulių.

Palikus esamą finansavimą, tačiau perėjus prie 3+2 studijų modelio, universitetams atsilaisvintų lėšų – metų kaina yra 2,5 milijonai eurų. Šias lėšas aukštosios mokyklos galėtų daugiau investuoti į studijų infrastruktūrą, medžiagas, brangius mokslo tyrimus bei studijų modulius.

Pavyzdžiui, KTU, planuojama į studijas įdiegti ištęstinį produkto vystymo projektą, kuriame dalyvautų ir verslas, konsultuotų tarpdisciplininė aukšto lygio profesionalų komanda ir kuris parengtų inžinierių-antreprenerį, gebantį veikti šiandieninėje sparčiai kintančioje aplinkoje. Tokie moduliai kainuoja kone dvigubai brangiau nei įprastiniai, šiandien tam labai trūksta lėšų.

2. Dėstytojai bus motyvuoti taikyti šiuolaikiškus metodus

Intensyvesnės 3+2 studijos turi sąlygoti dėstytojų mokymąsi – kaip tinkamai motyvuoti studentus, kaip išmokyti juos mokytis. Daugiau dėmesio bus skiriama savarankiškam mokymuisi, atsiras daugiau erdvių specifinės aplinkos reikalaujantiems probleminio mokymosi, grupinio mokymo metodams. Šie, jau šiandien būtini, dalykai neišvengiamai turės būti įgyvendinti įdiegus 3+2 studijų modelį.

3. Darbdaviai greičiau sulauks specialistų

Intensyvesnės studijos suteiks galimybę greičiau parengti kokybiškus ir kompetentingus, pasirengusius šiuolaikinio pasaulio iššūkiams, specialistus. 3+2 studijų modelis bus įgyvendinamas kartu su kitomis kokybės siekiančiomis reformomis, tokiomis, kaip aukštesnio stojamojo balo (bent 4) įvedimas universitetuose. Universitetai, sulaukę studijuoti geriau pasirengusių studentų, galės užtikrinti aukštesnę studijų kokybę visiems, todėl išėję specialistai bus aukštesnio lygio.

Beje, 3+2 studijų modelis skatina rinktis magistrantūros studijas. Po intensyvių studijų magistro lygio specialistai, galintys kandidatuoti į geriausiai apmokamas, įdomiausias, vadovaujančiąsias verslo ir pramonės įmonių pozicijas, bus parengiami darbui per penkerius, ne šešerius metus. Išlošti metus šiuolaikinėje dinamiškoje verslo aplinkoje yra didelis laimėjimas.

4. Lietuvos verslo bendruomenę praturtins inovatyvūs kūrėjai

Nors pasaulinėje inovacijų švieslentėje pamažu kylame ir šiuo metu inovacijų indekse esame 40-ieji, Lietuvą vis dar lenkia ne tik kaimynės Estija ir Latvija, bet ir Bulgarija. Šiandien inovacijų ir technologijų kūrimo ciklas yra nepaprastai sutrumpėjęs. Žinios sensta greitai, todėl universitetai privalo rengti ne technologijų taikytojus, o jų kūrėjus, specialistus, gebančius adaptuotis prie kintančių sąlygų ir kurti aukštą pridėtinę vertę.

Naujasis studijų modelis, siūlydamas intensyvias, aukštos kokybės, pasižyminčias inovatyviais mokymo metodais, mokslu pagrįstas studijas, suteiks Lietuvai progą „žaisti kitoje lygoje“, pakilti iš žemų kainų į inovacijų ekonomikos lygį.

5. Lietuvos mokslo bendruomenė pasipildys jaunais tyrėjais

3+2 modelis atspindi kompleksinį požiūrį į studijas – jis sukonstruotas taip, kad magistrantūra yra natūrali bakalauro studijų tąsa. Lietuvoje magistro ir bakalauro studentų proporcija neatitinka europietiškų tendencijų – jei paprastai Europos universitetuose mokosi apie 40 proc. magistrantų, mūsų šalyje jie sudaro vos daugiau nei 20 proc.

Magistrantai – tai ne tik aukšto lygio specialistai, kuriantys naujausias technologijas, bet ir būsimieji mokslo daktarai. Be šios grandies stiprinimo sudėtinga tikėtis, jog rasis pakankamas kiekis žinioms ir inovacijoms imlių įmonių, kurių generuojama vertė pakeltų mūsų šalies ekonomiką į aukštesnį lygį.