Ši vasara abiturientams kelia ypač daug streso. Prie kaskart kamuojančių abejonių, su kokia studijų sritimi
sieti ateitį, šiemet dėl aukštojo mokslo reformos pakurstytos sumaišties kyla ir daug kitų klausimų: kas bus,
jei pasirinkto universiteto ar studijų programos iš viso neliks? į kokį universitetą įstojęs, kokį diplomą gausiu?
gal iš viso studijuoti ne Lietuvoje?
Ši vasara abiturientams kelia ypač daug streso. Prie kaskart kamuojančių abejonių, su kokia studijų sritimi sieti ateitį, šiemet dėl aukštojo mokslo reformos pakurstytos sumaišties kyla ir daug kitų klausimų: kas bus, jei pasirinkto universiteto ar studijų programos iš viso neliks? į kokį universitetą įstojęs, kokį diplomą gausiu? gal iš viso studijuoti ne Lietuvoje?
„Jei būčiau abiturientas, man būtų tikrai sunku apsispręsti. Nors už uždarų valdžios kabineto durų didžiuojamasi Lietuvos aukštuoju mokslu ir jo pasiekimais, viešojoje erdvėje sklandantys aštrūs komentarai aukštojo mokslo tema nuteikia mūsų jaunuolius bėgti iš Lietuvos ir studijuoti svetur. Juos klaidina vieši pasisakymai, formuojantys nuomonę, kad tik įgyvendinus reformą pradėsime kelti aukštojo mokslo kokybę.
Lyderiaujantys Lietuvos universitetai kokybę kelia nuolat ir neketina mažinti tempo“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studijų prorektorius prof. dr. Romualdas Kliukas. Jis ragina abiturientus nepasiduoti emocijoms ir kliautis faktais. Anot jo, būsimi studentai bus ramūs ir užtikrinti, jei rinkdamiesi studijas atkreips dėmesį į 4 dalykus:
1. Universiteto pripažinimas Lietuvoje ir tarptautinėje erdvėje
Vienas geriausių būtų įsitikinti, ko vertas universitetas, pasidomėti tarptautiniais ir nacionaliniais reitingais. „Dažnai sužavėti minties „studijuoti užsienyje“ moksleiviai pasirenka nė iš tolo Lietuvos aukštosioms mokykloms neprilygstančią kitos šalies mokymosi įstaigą. Tarptautinis šių metų universitetų reitingas „QS World University Rankings“ pažymėjo dviejų Lietuvos aukštųjų mokyklų – VGTU ir VU – šuolį reitingų lentelėje bei jų įsitvirtinimą tarp 2,1 proc. geriausių pasaulio universitetų. Nesiūlyčiau rinktis studijų vienoje iš likusių 97,9 proc. mokyklų vien todėl, kad ji yra kitoje šalyje“, – atkreipė dėmesį R. Kliukas. Tarptautinių reitingų duomenys skelbiami internete, jie atviri ir prieinami visiems.
2. Universitetų tradicijos rengiant atskirų sričių specialistus
R. Kliukas atkreipia dėmesį, kad išsirinkus studijų programą reikėtų atsižvelgti į atskirų aukštųjų mokyklų tradicijas ruošiant tos srities specialistus. „Daugelis universitetų siūlo panašias studijų programas. Pavyzdžiui, statybą, elektroniką, mechaniką galim studijuoti keliose Lietuvos aukštosiose mokyklose, tačiau tik šiose srityse besispecializuojantys universitetai turi 25–30 metų patirtį, puikiai įrengtas pasaulinio lygio laboratorijas, tarptautinėje erdvėje pripažintą akademinį personalą“, – akcentuoja jis.
VGTU studijų prorektorius pataria pasidomėti, ar aukštoji mokykla siūlo visas norimos studijų programos studijų pakopas – ar yra bakalauras, magistrantūra ir doktorantūra. „Nebūtina stoti į visas pakopas, bet jų buvimas užtikrina, kad čia dirba aukšto lygio mokslininkai“, – atkreipia dėmesį R. Kliukas.
3. Studentams suteikiamos galimybės
VGTU studijų prorektorius absolventus ragina nepatingėti ir atidžiau pasidomėti pasirinktu universitetu. Dėmesį vertėtų atkreipti į tokias studijų metu studentams suteikiamas galimybes kaip praktikos bei tarptautinės galimybės.
„Studijų metu atliekamos praktikos labai svarbus, bet ne visada tinkamai įvertinamas privalumas. Jos atliekamos realiose įmonėse ir tai padeda studentams greičiau ir lengviau adaptuotis darbo rinkoje. Daugelis studentų praktikos metu sulaukia darbo pasiūlymų, nes darbdaviai nebenori paleisti gerų specialistų“, – atkreipia dėmesį VGTU studijų prorektorius.
Ne mažiau svarbios universiteto suteikiamos tarptautinių studijų mainų galimybės. „Šiuolaikiniai darbdaviai labai vertina tuos darbuotojus, kurie įgijo žinių bei praktikos užsienyje. Savo universitete turime ne vieną pavyzdį, kai dirbantį vyresnių kursų studentą darbdaviai išleidžia į universitetines mainų programas visiems metams įgyti žinių ir kitokios patirties“, – sako R. Kliukas.
4. Aukštosios mokyklos ateities vizija
Abiturientams, anot VGTU studijų prorektoriaus, vertėtų pasidomėti, kaip pasirinktas universitetas reaguoja į technologijų naujoves, darbo rinkos pokyčius, aukštojo mokslo tendencijas bei kaip ruošiasi ateičiai. „Rengdami šiuolaikinį specialistą studijų proceso nebeįsivaizduojame be tarpdisciplininių studijų, papildomo užsienio kalbų mokymo, IT žinių lavinimo visose srityse. Ypač technologinių mokslų universitetui labai svarbu galvoti apie įsibėgėjančią ketvirtąją pramonės revoliuciją, kurios metu mažai kvalifikuotus specialistus daugelyje sričių keičia robotai ir reikia vis daugiau žmonių, kurie kontroliuoja tuos procesus“, – sako VGTU studijų prorektorius.
Anot jo, tokių specialistų paruošimas reikalauja atitinkamo universitetų žingsnio – studijų skaitmenizacijos, kuri susijusi su universiteto dėmesiu dėstytojų kompetencijų ugdymui, naujų dėstymo metodų diegimui bei investicijomis į IT programas, kurios naudojamos ne tam, kad studentai išmoktų su jomis dirbti, bet kad studentai joms padedant galėtų įsisavinti specialybės žinias. Jos leidžia užduotis atlikti skaitmeninėje erdvėje, projektuoti bei organizuoti gamybos procesus, sekti ir stebėti jų eiliškumą, atlikti bandymus ir pan.
„Gyvename itin greitai kintančiame pasaulyje. Ankstesnės pramonės revoliucijos įvykdavo beveik kas 100 metų, o nuo skaitmeninės revoliucijos iki ketvirtosios revoliucijos, kuri įsibėgėja dabar, nepraėjo nei 50 metų. Viskas labai greitai keičiasi. Tad šiuolaikinė aukštoji mokykla turi ne tik neatsilikti nuo tų pokyčių, bet eiti vienu žingsniu pirmiau“, – akcentuoja R. Kliukas.
VGTU studijų prorektorius primena, kad abiturientai prašymus į aukštąsias mokyklas LAMA BPO informacinėje sistemoje gali pildyti iki liepos 19 d. Prašymus užpildžius anksčiau, reikėtų nepamiršti iki nurodytos datos dar kartą prisijungti ir įkelti gauto atestato duomenis.
