2050 metais 100 proc. centralizuoto šilumos tiekimo ir elektros Lietuvoje bus pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, numatyta atnaujintame Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekte.
2050 metais 100 proc. centralizuoto šilumos tiekimo ir elektros Lietuvoje bus pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, numatyta atnaujintame Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekte.
Trečiadienį šis dokumentas pristatytas Energetikos ministerijoje.
„Strategijos esmė yra užbaigti strateginius projektus ir pereiti prie didesnės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros“, – žurnalistams sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Strategijos projekte taip pat numatoma, kad 2050 metais atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalis, kalbant apie galutinį energijos suvartojimą, sudarys 80 proc.
AEI dalis transporto sektoriuje bus 50 proc.
© DELFI / Domantas Pipas
Ministerija prognozuoja, jog 100 proc. elektros energijos gamybos bus Lietuvoje.
Palyginkime: 2020 metais AEI dalis, turint omeny galutinį energijos suvartojimą, turėtų sudaryti 30 proc., centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje – 70 proc., transporto sektoriuje – 10 proc., elektros sektoriuje – 30 proc., o elektros energijos gamyba Lietuvoje sudarys 35 proc.
Ž. Vaičiūnas sakė, kad Lietuvoje atėjo laikas didinti vietinę vidaus gamybą.
Be to, ministras teigiamai įvertino iki šiol pasiektus AEI plėtros rezultatus.
„Turime gerus pasiekimus. Europos Sąjungoje esame šešti pagal tikslus 2020 metams. Kita vertus, plėtra įvyko iš inercijos. 2016 metų pabaigoje pasiektos numatytos kvotos, todėl pats laikas galvoti apie naujus tikslus ir uždavinius“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Jis pastebėjo, jog pastaraisiais metais Lietuvoje ir regione mažėjo dujų vartojimas, tačiau dabar stebima stabilizacija.
„Ankstesnis mažėjimas buvo susijęs su šilumos sektoriaus perėjimu prie biomasės. Prognozuojame, kad dabartinė apimtis turėtų išlikti ir ilgiau. Dujas laikome pereinamuoju šaltiniu, kol bus remiamasi AEI“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
„Independence“ planuoja išpirkti
Projekte išdėstytos strateginės kryptys Lietuvos energetikoje 2020, 2030 ir 2050 metams.
2020 metams iškelti tikslai: energetikos sistemos integracija į Europos Sąjungą (ES), energijos vartojimo efektyvumo didinimas, subalansuota ir tvari atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, energetikos infrastruktūros optimizavimas ir modernizavimas.
Siekiant šių tikslų iškelti tokie uždaviniai: sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais (KET), energijos vartojimo efektyvumo didinimas (įgyvendinti ES nustatyti reikalavimai), AEI plėtra – gaminančių vartotojų ir vėjo energetikos plėtra, jungtys (GIPL, Nordbalt II) ir SGD terminalo išpirkimas.
Numato Kruonio plėtrą
2040 metams iškelti tikslai: energijos kaina ne didesnė nei regiono valstybėse, sklandus perėjimas nuo iškastinių energijos šaltinių prie AEI.
Siekiant šių tikslų iškelti tokie uždaviniai: energijos vartojimo efektyvumo didinimas (energijos intensyvumas neviršys ES šalių vidurkio), AEI plėtra – gaminančių vartotojų ir vėjo energetikos plėtra ir tolimesnis AEI naudojimas centralizuotai, gamybos pajėgumų užtikrinimas – Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės plėtra, alternatyvaus kuro naudojimas ir elektrifikacija transporto sektoriuje, sąlygų, reikalingų netaršios energijos gamybos būdams plėsti, kūrimas.
2050 metams iškelti tikslai: 80 proc. šalies energijos poreikio pagaminama iš netaršių (neišskiriančių į aplinką šiltnamio efektą sukeliančių dujų) šaltinių, 100 proc. vietinės elektros energijos gamybos lygis (turint omeny bendrą šalies elektros suvartojimą).
Siekiant šių tikslų iškelti tokie uždaviniai: baigtos sukurti reikalingos sąlygos netaršios energijos gamybos būdams plėsti, efektyvių ir netaršių energijos gamybos, tiekimo, saugojimo ir vartojimo plėtra.
Numatoma, kad daugiausia dėmesio bus skiriama šalies energetiniam saugumui ir patikimumui, konkurencingumui bei darniai plėtrai.
Ministerija šią vasarą lauks suinteresuotų pusių pasiūlymų, o rudenį strategijos projektą tikimasi patvirtinti Seime.
