Gausesnis stojančiųjų skaičius, didesnis tarptautinis matomumas, daugiau pritrauktų mokslo fondų lėšų –
tai Švedijos Linėjaus (Linnaeus) universiteto rezultatai, praėjus vos 3,5 metams po šios institucijos
įkūrimo, sujungus Växjö universitetą ir Kalmar kolegiją. „Linėjaus universitetas sukūrė labai sėkmingą
naują prekės ženklą, kuris padėjo pritraukti daugiau studentų“, – teigia Larsas Geschwindas, KTH
karališkojo technologijos instituto tyrėjas.
Gausesnis stojančiųjų skaičius, didesnis tarptautinis matomumas, daugiau pritrauktų mokslo fondų lėšų – tai Švedijos Linėjaus (Linnaeus) universiteto rezultatai, praėjus vos 3,5 metams po šios institucijos įkūrimo, sujungus Växjö universitetą ir Kalmar kolegiją. „Linėjaus universitetas sukūrė labai sėkmingą naują prekės ženklą, kuris padėjo pritraukti daugiau studentų“, – teigia Larsas Geschwindas, KTH karališkojo technologijos instituto tyrėjas, daugiau nei 50 publikacijų aukštojo mokslo institucijų jungimosi ir konsolidacijos klausimais autorius.
Stengtis išsaugoti savo institucijos pavadinimą ar prisiimti naują? Prarasti turimą vietą reitinguose, atpažįstamumą ar siekti juose pakilti, tik, gal ne iškart? Laikytis įsikibus savo kultūros ir tradicijų, ar kurti naujas?
Šie klausimai neišvengimai kamuoja aukštųjų mokyklų bendruomenes, kai svarstomi jų susijungimo klausimai. Kai kada diskusija tiek įsisiūbuoja, kad susitarimas tampa neįmanomas.
„Kai buvo kuriamas Aalto universitetas, kiekviena iš besijungiančių pusių turėjo ištikimus šalininkus, kurie bijojo, jog jų konkrečios aukštosios mokyklos kultūra išnyks. Tie, kurie buvo nepatenkinti, kurie nenorėjo pokyčių, kalbėjo daug ir garsiai. Tačiau ilgainiui pasirodė, jog skųstis nebuvo dėl ko – naujajam universitetui puikiai sekasi“, – teigia Davidas Lewisas, vyresnysis Aalto universiteto prekės ženklo ir marketingo vadovas.
Senas pavadinimas – buvusių institucijų bagažas
Aukštųjų mokyklų susijungimų analizėje, kurią pateikia Europos universitetų asociacija, Suomijos Aalto universitetas, įkurtas 2010-aisiais sujungus tris aukštąsias mokyklas – Helsinkio technologijos universitetą, Helsinkio ekonomikos mokyklą ir Helsinkio meno ir dizaino universitetą – nurodomas kaip vienas iš sėkmingiausių aukštųjų mokyklų jungimosi atvejų. Analizėje pabrėžiama, jog Aalto universiteto įkūrimo iniciatorių skelbtas siekis buvo pridėtinė vertė (tarptautiškumo ir mokslinių tyrimų požiūriu), o ne sutaupymas. Į šios aukštosios mokyklos kūrimą investavo tiek vyriausybė, tiek privatus kapitalas. Pasak D. Lewiso, nuo pat pradžių, jungiant universitetus, buvo pasirinkta strategija ne pasilikti vienos iš jų pavadinimą, o kurti naują.
„Likti prie vieno iš buvusių pavadinimų būtų reiškę priimti ir istorinį tų institucijų bagažą. Visada geriau yra „švarus“ atsiskyrimas“, – teigia D. Lewisas.
Pradžioje naujai aukštajai mokyklai buvo siūlomas Inovacijų universiteto pavadinimas, tačiau, pasak Aalto marketingo vadovo, jis daugeliui skambėjo per daug „korporatyviai“. Galiausiai, buvo pasirinkta universitetui suteikti Alvaro Aalto vardą. Suomių architekto, dizainerio ir inovatoriaus, technologijų fakulteto absolvento vardas, kurio pasirinkimą nulėmė studentai, daugeliui pasirodė priimtinas ir atspindintis naujojo universiteto vertybes.
Klausytis tų, kurie šneka pozityviai
Per kiek laiko naujoji aukštoji mokykla atsirado reitinguose (šiandien Aalto – antras universitetas Suomijoje, esantis tarp 200 geriausių pasaulio universitetų pagal THE reitingą)? D. Lewisas sako, kad tai įvyko pakankamai greitai: „Šiandien, po septynerių metų, mes esame visuose reitinguose, taip pat ir jaunų universitetų. Žinoma, susijungusių aukštųjų mokyklų reputacija padėjo to pasiekti.“ Kuriant ir padedant įsitvirtinti naujajam prekės ženklui, D. Lewisas rekomenduoja apsiginkluoti kantrybe ir pasirinkti, kuriuose „mūšiuose“ iš tiesų verta dalyvauti.
„Galima klausytis ir diskutuoti su miestiečiais ir visais suinteresuotaisiais asmenimis, tačiau galiausiai ateina laikas, kai turi judėti pirmyn. Žinoma, vis dar pasitaiko šiokių tokių nesklandumų, vis dar yra nepatenkintų žmonių, tačiau mes renkamės klausytis tų, kurie šneka pozityviai ir aktyviai mus remia“, – teigia D. Lewisas.
Naujas prekės ženklas matomas kaip patrauklesnis
Europos Sąjungoje 2000–2015 metais įvyko 92 aukštųjų mokyklų jungimosi atvejai. Šalys, aukštųjų mokyklų jungimo „čempionės“ yra Prancūzija (16), Jungtinė Karalystė (11) ir Estija (11). Lietuvoje kol kas yra įvykęs tik vienas universitetų susijungimas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos.
Nors dažniausiai aukštųjų mokyklų susijungimo poveikį galima išmatuoti tik po daugelio metų, pavyzdžiui, Švedijoje buvo pastebėta ir labai įdomių trumpalaikių rezultatų.
Švedų tyrėjo L. Geschwindo (KTH) su kolegomis publikuotame straipsnyje „Susijungimai, kaip galimybė sukurti naują prekės ženklą: Linėjaus universiteto gimimas“, teigiama, kad praėjus vos porai metų po Linėjaus universiteto sukūrimo, sujungus dvi aukštąsias mokyklas, į jį buvo pritraukta daugiau studentų nei į Växjö ir Kalmar kartu sudėjus ankstesniais metais.
„Linėjaus universitetą studentai matė kaip patrauklesnę vietą studijoms nei ankstesnės institucijos. Tai rodo, jog naujasis prekės ženklas suvokiamas kaip stipresnis ir turintis didesnę vertę darbo rinkoje“, – sako mokslininkas.
Net ir skeptiškai nusiteikusiųjų nuomonė keičiasi
Straipsnyje teigiama, jog sėkmingas naujo prekės ženklo sukūrimas padeda susijungimo procesams vykti sklandžiau: kai aiškiai apibrėžiama ir komunikuojama naujosios institucijos esmė, susikuria mechanizmai, kurie padeda susijungimui pasiekti rezultatų.
Mokslininkų atliktame ilgalaikiame tyrime (2010–2013 m.), kuriame buvo vykdoma apklausa, matyti, kaip keitėsi abiejų institucijų darbuotojų ir studentų nuomonė.
„Dabar jau matome, kad padaugėjo studentų, mes turime geresnę infrastruktūrą ir įrangą, efektyviau vyksta technologijų perdavimas. Patobulėjo visos esminės funkcijos. Jei būtumėte mane apklausę prieš pusmetį, būčiau atsakęs kitaip, man atrodė, kad viskas per daug chaotiška, bet dabar matau, kad buvo vykdoma į profesionalumą orientuota reforma“, – kalba vienas iš respondentų.
Patikimas būdas išmatuoti naujai susikūrusios institucijos stiprumą trumpuoju laikotarpiu yra išorinio finansavimo rodikliai – jeigu pagerėja paraiškų, kuriomis siekiama finansavimo, kokybė, automatiškai pritraukiama daugiau lėšų. Linėjaus universiteto atveju, šis rodiklis, lyginant su institucijų, iš kurių jis buvo sukurtas, kilo jau praėjus dvejiems metams po susijungimo.
Geras pavadinimas padeda patikėti sėkme
Tiek Aalto, tiek Linėjaus universitetų atvejai, tiek ekspertų nuomonė rodo, jog naujo prekės ženklo sukūrimas, jungiantis keliems panašų statusą turintiems vienetams, yra ne tik logiškas pasirinkimas, bet ir procesas, galintis nulemti sėkmę.
Praėjus trejiems metams po Linėjaus universiteto sukūrimo, buvo pritraukta daugiau studentų, išorinio finansavimo, pagerėjo aukštosios mokyklos matomumas, pakilo jos statusas – ir regiono, ir tarptautiniu mastu. L. Geschwindas su kolegomis teigia, kad sėkmingus rezultatus nulėmė naujo prekės ženklo sėkmė – žmonės patikėjo, kad naujas darinys yra stipresnis, geresnis, pažangesnis ir patrauklesnis, nei kiekviena iš senųjų mokyklų.
„Prekės ženklo sukūrimas – tai ne šalutinis projektas, o greičiau procesas, kuris turi potencialą mobilizuoti tiek darbuotojus, tiek bendruomenę bei pritraukti pozityviai nusiteikusius verslo ir valdžios atstovus. Sėkmingas naujos aukštosios mokyklos pristatymas visuomenei gali nulemti gerus pirmuosius rezultatus“, – teigia L. Geschwindas.
Lietuvoje aukštosioms mokykloms iki naujo prekės ženklo kūrimo projektų, kurie aktualiausi Kauno universitetams, dar toli – valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planas, pasiūlytas Lietuvos Respublikos vyriausybės, laukia svarstymo LR Seime birželio 27 dieną. Pagal šį planą siūloma steigti Kauno universitetą: kitus Kauno apskrityje veikiančius universitetus (Aleksandro Stulginskio universitetą, Kauno technologijos universitetą, Lietuvos sporto universitetą ir Vytauto Didžiojo universitetą) reorganizuoti prijungiant prie naujai įsteigto Kauno universiteto.
