Vykstant švietimo reformai, iš aukščiausių kai kurių universitetų vadovų tenka išgirsti nuomonių apie
būtinybę atskirti socialinius, humanitarinius mokslus ir menus nuo technologijos, inžinerijos mokslų.
Kalbama apie tai, kad technologijos universitetams derėtų sugrįžti prie savo „profilių“. Visgi darbo
rinkoje, kuri garsiai šaukia, kad šiandien reikia specialistų, nebijančių tarpdiscipliniškumo, turinčių platų
kompetencijų spektrą ir vadinamuosius minkštuosius įgūdžius, tokie pasisakymai, neradę
atgarsio, greitai nutyla.
Vykstant švietimo reformai, iš aukščiausių kai kurių universitetų vadovų tenka išgirsti nuomonių apie būtinybę atskirti socialinius, humanitarinius mokslus ir menus nuo technologijos, inžinerijos mokslų. Kalbama apie tai, kad technologijos universitetams derėtų sugrįžti prie savo „profilių“. Visgi darbo rinkoje, kuri garsiai šaukia, kad šiandien reikia specialistų, nebijančių tarpdiscipliniškumo, turinčių platų kompetencijų spektrą ir vadinamuosius minkštuosius (angl. soft) įgūdžius, tokie pasisakymai, neradę atgarsio, greitai nutyla.
Darbo rinka, esanti už universiteto sienų, labai aiškiai parodo, ko reikia aukštajai mokyklai ir jos absolventams. Technologijos mokslų studentams, kaip ir visiems kitiems, reikia mokėti bendrauti, „parduoti“ save ir konkuruoti darbo rinkoje. Tai – vieni iš esminių gebėjimų, kurių stoka jaučiama ir kurių iš būsimų komandos narių šiandien tikisi darbdaviai.
Humanitariniai, socialiniai mokslai, integruoti į technologijos mokslų studijų programas, padeda būsimiesiems specialistams pasiekti minėtus „minkštuosius“ gebėjimus ir praturtina studentų išsilavinimą. Žinomuose ir vertinamuose pasaulio mastu Masačusetso technologijos universitete (MIT), Harvardo, Stanfordo, Kembridžo, Kalifornijos universitetuose taip pat yra humanitarinių, ir socialinių mokslų dėmuo, nes studijos ir tyrimai gali tapti tarpkrypčiais, tarpsričiais tik tuomet, kai egzistuoja platus mokslo sričių spektras. Kauno technologijos universitetas (KTU) taip pat neatsilieka ir po savo stogu apjungia socialinius, humanitarinius, fizinius, technologijos mokslus ir menus.
Tradicijos formavosi prieš 50 metų
Tuometiniai KTU Humanitarinių ir Socialinių mokslų fakultetai buvo įsteigti ne todėl, kad buvo norima žūtbūt padidinti studentų skaičių ir prikurti kuo įvairesnių studijų programų, bet dėl to, kad egzistavo poreikis humanizuoti technologinių krypčių studijas, suvokiant darbo rinkos poreikius ir „minkštųjų“ gebėjimų svarbą rengiamiems inžinieriams ir technologams.
Dabartinio Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (susikūrusio iš iki tol buvusių dviejų atskirų Socialinių mokslų ir Humanitarinių mokslų fakultetų bei Europos Instituto) tradicijos buvo nuosekliai puoselėjamos ir perduodamos iš kartos į kartą. Socialiniai ir humanitariniai mokslai KTU egzistavo netgi anksčiau nei Kaune atsirado kai kurie kiti universitetai.
Išlikę istoriniai III rūmai, KTU Aula (A. Mickevičiaus g. 37), istorinės atminimo lentos, nuotraukos byloja, kad Universitete (kuris 40 metų veikė kitu pavadinimu) studijų procesas ir susibūrusių mokslo grupių moksliniai tyrimai niekada nebuvo nutrūkę.
Tuometinė Kalbų katedra (dabar – Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedra), veikusi Humanitarinių mokslų fakultete, yra viena seniausių katedrų Universitete, šiandien skaičiuojanti daugiau kaip 50 metų veiklos laikotarpį. Tuo tarpu Edukologijos katedra – ir joje susiformavusi stipri bei visame pasaulyje gerai žinoma edukologų mokslo grupė – veikia nuo 1962-ųjų iki pat šios dienos, t. y., 55 metus.
Galime didžiuotis ir viešojo administravimo tradicijomis – kartu su išeiviais, Amerikos lietuviais prof. Edvardu J. Jasaičiu, Irene L. Lange ir kitais, sukurta viešojo administravimo studijų programa buvo pirmoji Lietuvoje. Šios studijos turi gilias tradicijas, rinkos įvertinimą, pasižymi gerais studentų įsidarbinamumo rodikliais ir pripažinta kokybe. Net skyrus mažiau valstybės finansuojamų vietų, studentai šią studijų programą renkasi taip pat gausiai.
Socialinių mokslų fakultetas (anksčiau vadinęsis Administravimo fakultetu), 2014 m. susijungęs su Humanitarinių mokslų fakultetų ir Europos institutu, buvo įkurtas prieš 27 metus. Humanitarinių mokslų fakultetas buvo įkurtas prieš 17 metų.
Sėkmės priežastis: studijų programų – tarpkryptės
Pagrindinė priežastis, kodėl fakultete dėstomos studijos yra konkurencingos, ta, kad jose yra technologijų dedamoji. Didžioji dalis SHMMF studijų programų – tarpkryptės. Pavyzdžiui, vienose populiariausių studijų – Muzikos technologijose – yra labai aiškus meno ir technologijų ryšys.
Rinkoje šios studijos yra labai paklausios, nes parengti specialistai ne tik išmano technologijas, žino, kaip jas panaudoti tobulam garsui sukurti, bet ir moka jas išnaudoti kūrybai.
Mūsų fakultete yra tokių studijų programų, kurios neturi analogų Lietuvoje – Technikos kalbos vertimas bei Technikos kalbos vertimas ir lokalizacija. Beje, pastaroji programa – vienintelė Baltijos šalyse. Dėstytojų- praktikų dalyvavimas studijų procese, bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, įmonių atstovais, kurie petys į petį dirba su dėstytojais teoretikais – taip pat didelis privalumas.
Atsižvelgiant į Europos, pasaulio reitingus, tokius kaip „U-Multirank“, „QS World University Rankings“ bei MOSTA, LR Švietimo ir mokslo ministerijos atliktas analizes, kuriose vertinamas tarptautiškumas, moksliniai tyrimai, mokslo grupių darbas, studijų kokybė, KTU socialiniai, humanitariniai mokslai ir menai daugelyje kategorijų yra žymiai aukščiau kitų Kauno universitetų.
Įvedus 5 minimalų balą, praradimų nebūtų
KTU gali vadintis lyderiu dėl atliekamų mokslo tyrimų, absolventų įsidarbinamumo (kai kurių studijų programų absolventų įsidarbinamumas siekia 100 proc.), darbdavių pasitikėjimo, tarptautinių ekspertų vertinamų studijų programų kokybės. Visos SHMMF studijų programų, kurių yra 16, akredituotos maksimaliam laikotarpiui – 6 metams.
Fakultete yra tokių studijų programų, pavyzdžiui, edukacinės technologijos, kurios yra gavusios maksimalius galimus įvertinimus iš tarptautinių ekspertų (24 balus). Jeigu šiandien būtų minimalus stojamasis balas būtų pakeltas iki 5-ių, mūsų fakultetas prarastų vos 1–2 studentus.
Puikiai suprasdami, kokiame universitete dirbame, išnaudojame technologijų dedamąją – tai yra mūsų stiprybė. Jeigu „išvalytume“ ir paliktume vien tik grynąsias studijas, nukirstume daugelį šakų įdomioms mokslo tyrimų galimybėms, sinergijoms studijų programose.
Sujungus aukštąsias mokyklas į naują integruotą Kauno ar kitaip pavadintą universitetą, technologijos mokslai turėtų sudaryti didesnę dedamąją, bet tai nereiškia, kad socialiniai ir humanitariniai mokslai išnyks. Jie būtini kuriant ir palaikant vertybinį pagrindą, humanistiką ir taip reikalingus „minkštuosius“ gebėjimus.
