Lapkričio 21–22 d. KTU Elektronikos rūmuose vėl šurmuliuos jaunųjų mokslininkų darbų paroda „KTU Technorama 2006“. Pasak renginio organizatorės Inovacijų ir informacijos skyriaus koordinatorės Birutės Velykienės, per kelerius metus paroda išaugo nuo paprastų „popierinių“ ataskaitų pateikimo iki tikros profesionalios parodos, kurioje galima išvysti tikrus eksponatus.
Lapkričio 21–22 d. KTU Elektronikos rūmuose vėl šurmuliuos jaunųjų mokslininkų darbų paroda „KTU Technorama 2006“. Pasak renginio organizatorės Inovacijų ir informacijos skyriaus koordinatorės Birutės Velykienės, per kelerius metus paroda išaugo nuo paprastų „popierinių“ ataskaitų pateikimo iki tikros profesionalios parodos, kurioje galima išvysti tikrus eksponatus. „Darbai kasmet gerėja kokybine prasme, – teigė B. Velykienė. – Jau antrus metus parengiame parodos darbų katalogą, kuriame pateikiamas trumpas kiekvieno darbo aprašymas ir jo taikymo bei panaudojimo galimybės, be to, pati paroda kasmet vis gražiau atrodo vizualiai.“
Fakultetai savo ekspozicijas pristatys 6–10 kv. m plotuose, kurie paskirstyti atsižvelgus į Elektronikos rūmų salės galimybes.
Meno ir mokslo sintezė
Šiemet parodoje bus galima pamatyti net du iš keturių Statybos ir architektūros fakulteto parengtus maketus, iliustruosiančius šio fakulteto studentų mokslinius darbus, pavadintus dekoratyviais akcentais, ir padėsiančius parodos lankytojams įsivaizduoti darbo esmę, kataloge apibrėžtą kaip „struktūrinį erdviškumą, medžiagiškumą, erdvės ir tūrių priklausomybę, uždarųjų ir atvirųjų erdvių sąveiką, šviesos ir tamsos erdvėje kitimą“.
Kiti fakultetai taip pat demonstruos stendus ir kitą vizualinę medžiagą, savo darbus pateiks kaip įrangą, modelį ar prietaisą. „Žinoma, šiuo požiūriu sunkiau dalyvauti Ekonomikos ir vadybos, Socialinių mokslų, Humanitarinių mokslų fakultetų atstovams, kadangi jų moksliniai rezultatai gula segtuvuose“, – trumpai pristatė parodą organizatorė. Vis dėlto džiugu, kad technologiniame universitete galima pastebėti jaunųjų mokslininkų (bakalauro, magistro studijų studentų, doktorantų) darbų įvairovę – nuo technologinių procesų tobulinimo, naujų darinių kūrimo (pavyzdžiui, Cheminės technologijos fakulteto darbas „Nauji krūvius transportuojantys fenil-1,2,3,4-tetrahidrochinolino dariniai“), mokomųjų priemonių studentams ir moksleiviams rengimo iki dekoratyvių akcentų, margintų megztinių medžiagų vertinimo po skalbimo ir kita: pavyzdžiui, KTU Edukologijos instituto magistrantai – net 22 autoriai – atliko kompleksinį baigiamąjį darbą, kuriuo siekė sukurti metodologiją ir atlikti tyrimą, kuris atskleistų, kaip Kauno miesto organizacijose, vyksta nuolatinio mokymo ir mokymosi bei tobulėjimo procesai.
Fundamentaliųjų mokslų fakulteto studentų darbas taip pat labai aktualus šiandienos visuomenėje. Jų darbe pristatomas fizikinių technologijų panaudojimas ir perspektyvos vandenilio energetikos komponentų gamybai (vandenilio atskyrimo membranos, kuro elementų komponentai, saulės elementai).
Fakultetų darbuotojai ir studentai susipažįsta su kolegų darbais
Per kelerius „Technoramos“ gyvavimo metus atsirado interesas pamatyti, kas naujo atsirado fakultetuose per metus. Pernai buvo pastebėtas tarpfakultetinis susidomėjimas „kaimynų“ kolegų darbais. Ir dėstytojai, ir studentai tuo džiaugiasi.
Laikas nusistovėjęs, jaunųjų mokslininkų darbų paroda vyksta lapkričio pabaigoje, taigi jau rugsėjo pradžioje fakultetuose vyksta svarstymai, kokius ir kaip kiekvienas fakultetas pateiks savo darbus. Atsakingi už mokslą fakultetų asmenys organizuoja darbų atranką per katedras. Iškeliami įdomesni, aktualesni visuomenei darbai. Nėra apribojimo, kiek fakultetas gali pateikti darbų. Studentų mokslinis indėlis būna ne visas, mat jiems labai talkina vadovai. Tai pirmieji žingsniai, kurie padeda suprasti, kas yra mokslas, kiek reikia jėgų, kantrybės ir darbo įdėti, kad būtų pasiekta naujovė.
„Studentai ir patys asmeniškai, ne per fakultetus, gali pateikti savo mokslinę veiklą, kuri yra laisvalaikio rezultatas, – sakė B.Velykienė. – Čia kasmet pasižymi informatikai ir šiemet du Informatikos fakulteto studentai parodys savo laisvalaikio rezultatus: kompiuterinį žaidimą „Real Estate Business Simulator“ („Nekilnojamojo turto verslo simuliatorius“), kuris laimėjo 2006 metų Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinį etapą ir atstovavo Lietuvai Stokholme (Švedija), bei kompiuterinę mokomąją programą „Fizika trimatėje erdvėje“, padėsiančią moksleiviams įdomiau ir vaizdingiau mokytis fizikos bei rengtis valstybiniams fizikos egzaminams.
Kodėl „Technorama“?
„Technoramos“ idėja buvo atgaivinti Kauno technologijos universiteto studentų mokslinę veiklą ir vienas iš būdų –parodyti, kad studentai ne tik mokosi, bet ir nuveikia kažkokius svarbius darbus, kurie gali būti kaip moksliniai sprendimai ar mokslo produktai, darbai, skirti visuomenei. Tiems rezultatams parodyti ir buvo nuspręsta kartą per metus rengti parodą.
„Vis dėlto tai moksliniai darbai, tad negali suprasti vien žvilgterėjus – į juos reikia gilintis, – pasakojo B. Velykienė. – Tą problemą iš dalies padeda spręsti katalogas, jame pateikti aprašai, kam prietaisas taikomas. Be to, vienas iš „Technoramos“ tikslų ir yra mokyti jaunuosius mokslininkus ne tik dirbti, bet ir suprantamai pristatyti mokslinio sprendimo rezultatą, nes dažnas nesusikalbėjimas tarp mokslo ir verslo kyla iš to, kad mokslininkas moka dirbti, bet negali paaiškinti ką ten taip giliai knaisioja, o verslininkas to nesupranta. Šiuo atveju darbas pristatoma kolegoms ir komisijai, kuri vertina „Technoramos“ darbus ir renka geriausiuosius. Tad gilų mokslinį žinojimą reikia pateikti suprantama, kad ir inžinerine, kalba.“
Organizatoriai pabrėžė, kad, be jau minėto tikslo mokyti studentus populiariai ir aiškiai pateikti savo mokslinių darbų rezultatus, siekta atgaivinti studentų mokslinę veiklą ir suprasti, kuo ji skiriasi nuo studijų. Parodoje bus ir Studentų mokslinės draugijos (SMD) stendas. Šios mokslinės draugijos atstovai pristatys savo veiklos spektrą, supažindins su savo galimybėmis ir planais. Taip pat tikimasi, kad parodas padės pastebėti, įvertinti ir paskatinti toliau eiti mokslo keliu gabiuosius studentus.
Ryškiausi „Technoramos“ atradimai
Pernykštė jaunųjų mokslininkų darbų paroda iškėlė į viešumą ir paskatino toliau įgyvendinti savo sumanymą KTU Mechanikos ir mechatronikos fakulteto Transporto inžinerijos katedros studentus Martyną Starevičių, Ovidijų Putnyną ir Renatą Karalevičių, kurių darbas – eksperimentinis hibridinis automobilis (kėbulo laikančioji konstrukcija, išorės panelių medžiagos transmisija) ne tik buvo pirmą kartą pristatytas „Technoramoje 2005“, bet ir 2006 m. liepos mėnesį išbandytas Kauno S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome, taip pat pastebėtas ir aprašytas agentūros „Reuters“.
Kitas darbas Vertikalus saulės laikrodis ant Informacinių technologijų plėtros instituto pietrytinės sienos, šiuo metu Lietuvoje žinomas kaip didžiausias vertikalus saulės laikrodis, taip pat gimė iš „Technoramoje“ skelbto konkurso. Tame konkurse buvo integruotos dvi idėjos: technologinė ir meninė. Taip susiklostė, kad konkurso rezultatai nebuvo panaudoti realizuojant saulės laikrodžio idėją, bet buvo gauta iš tiesų labai meniškų, originalių ir patrauklių pasiūlymų.
Taigi „Technorama“ siekia būti naudinga ne tik patiems pradedantiesiems mokslininkams, bet ir visuomenei. Pavyzdys – pernai geriausiu pripažintas Ląstelių evaporacijos įrenginys, skirtas vėžio ligai gydyti. Jo autorius Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto studentas Žygimantas Savickas, o vadovas – Vladas Juška.
