Silicio slėnis, vadinamas informacinių technologijų lopšių, gali skambėti kaip svajonių vieta startuoliui, tačiau sunkiai pasiekiama. Ir nenuostabu, lietuvių ten nėra daug. Tačiau, kaip užmegzti ryšius su šia ekosistema ir, ar įsikūrimas ten iš karto garantuoja sėkmę? 
 Michelle Messina / tv3.lt nuotr. |
|---|
Silicio slėnis, vadinamas informacinių technologijų lopšių, gali skambėti kaip svajonių vieta startuoliui, tačiau sunkiai pasiekiama. Ir nenuostabu, lietuvių ten nėra daug. Tačiau, kaip užmegzti ryšius su šia ekosistema ir, ar įsikūrimas ten iš karto garantuoja sėkmę?
Konferencijoje „Login 2017“ dalyvavusi Michelle Messina yra „Explora International“ generalinė direktorė, ji treniruoja startuolius, investuotojus ir mentorius, kaip geriau veikti Silicio slėnyje. Naujienų portalui tv3.lt ji atskleidė, ko trūksta lietuviams, kad mūsų ten būtų daugiau.
– Kaip jūs apibūdintumėte Silicio slėnį?
– Tai labai rafinuota ekosistema. Daug mentorių, resursų, daugybė verslininkų (angl. entrepreneur). Manau, kad tai gali būti labai gera vieta eiti ir išmokti. Yra daugybė akseleratorių, inkubatorių, dirbtuvių. Ir diversija. Pusė populiacijos Silicio slėnyje gimę kitose šalyse, tai daugybė kultūrų, daugybė skirtingų žmonių. Ir tai labai padeda vystant įmonę, nes tie žmonės gali pasakyti skirtingas perspektyvas. Dirbau daugybėje šalių, bet niekad neradau kažko tokio kaip Silicio slėnis.
– Kaip patekti ten? Ar nėra, kad einant laikui vis sunkiau pristatyti naujas idėjas, pakliūti į tą erdvę?
– Nėra abejonės, tikrai daugybė žmonių ten vyksta, nes tai labai efektyviai funkcionuojanti ekosistema. Jeigu turi idėją, turi padaryti kiek įmanoma daugiau tyrimų apie rinką. Tai labai svarbu, kad neišnaudotum laiko siūlant idėją, kurią 3–4 žmonės jau vysto. Aš labai dažnai matau verslininkus, kurie atvyksta į Silicio slėnį nepadarę tyrimo ir nežino, kokia ten konkurencija. Praeitą savaitę buvau Libane ir vienų siūlančių idėją paklausiau, ar jie darė tyrimą apie Silicio slėnį, jie pasakė, kad ne. Tai aš atsakiau, kad žinau 2–3 įmones, kurios tai jau daro Silicio slėnyje.
– Ar startuolių kūrėjams įmanoma viską pasiekti patiems, ar reikėtų kreiptis į organizacijas, mentorius?
– Mentoriai už jus tikrai nepadarys tyrimo. Kaip kompanijos įkūrėjai jūs turite padaryti patys tyrimą, jums reikia išsiaiškinti savas galimybes. Kaip padaryti tą tyrimą? Reikia megzti ryšius su žmonėmis „LinkedIn“ platformoje, naudotis „Skype“ skambučiais, pasidaryti sąrašą klausimų, kuriuos reikia paklausti ir būtų labai pagarbiu dėl pašnekovų laiko. Bet tikrai įmanoma padaryti tyrimą ir per atstumą, nebūtinai vykstant į Silicio slėnį.
– Jūs girdėjote daugiau nei 1000 idėjų, tačiau ar yra tokia, kuri būtų jus taip sužavėjusi, jog būtumėt pasakius „vau“?
– Yra daugybė naujų įdomių technologijų medicinos sektoriuje. Yra Brazilijos kompanija pavadinimu „OneSkin technogolgy“. Jie augina dirbtinę odą bandymams kosmetika. Jie gali replikuoti odas pagal amžių ar etnines savybes. Daugybę įdomių idėjų tenka išklausyti.
– Kaip manote, kuris sektorius šiuo metu būtų pats sėkmingiausias vystyti startuolį?
– Pasakyčiau, kad šioje planetoje turime daugybę problemų: prekyba žmonėmis, narkotikai, vandens ir maisto trūkumas. Jei galima sukurti technologiją, kuri padėtų spręsti šias problemas ir paliestų milijonus, gal net milijardus žmonių, siūlyčiau pradėti ten. Visada studentams sakau pagalvokite apie šitas didžiąsias problemas ir, kaip technologijos gali padėti jas išspręsti. Visgi viskas eina ciklais. Prieš tris metus buvo kilęs didžiulis susidomėjimas saulės ir vėjo energija. Dabar daugiausia susidomėjimo sulaukia dirbtinis intelektas ir „big-data“. Manau viskas eina ciklais.
– Kalbant apie lietuvių idėjas. Gal jau girdėjote kažką įdomaus konferencijoje?
– Mano nuomonė labai pozityvi apie Lietuvą. Manau, čia daug protingų žmonių ir iššūkis yra jiems susitelkti ties didesnėmis rinkomis, kur jie galėtų būti sėkmingi. Norint būti didesnėmis kompanijomis ir įdarbinti daugiau lietuvių, kartais yra naudinga pardavimų ofisą kurti kitoje šalyje. Pavyzdžiui, rinka gali būti JAV ir ten turi pardavimų filialą, bet visi inžinieriai dirba čia Lietuvoje. Ir kartais tai geriausia formulė kompanijai.
– Minėjote, kad šalis turėtų žinoti kuriame sektoriuje yra daugiausia žinių sukaupusi. Lietuva dabar bando tapti finansinių technologijų (Fintech) centru. Kaip manote, ar tai įmanoma?
– Manau, kad tikrai įmanoma. Tikrai yra galimybė būti Fintech ekspertais. Šis sektorius auga neįtikėtinais tempais. Įtariu, kad Lietuva bus sėkminga.
– Ar Silicio slėnyje esate sutikusi lietuviškų kompanijų?
– Jų nėra daug, kiek aš sutikau tai gal porą. Lietuva turi gerą reputaciją Silicio slėnyje. Ko mes norėtume, kad galėtume matyti daugiau lietuvių statant tiltus tarp Lietuvos ir Silicio slėnio. Manau tai būtų gera galimybė. Lietuviai galėtų išmokti tam tikrus aspektus apie mūsų ekosistemą ir, kas veikia ten. Jie 100 proc. gali ir neveikti čia, bet manau ten daug gerų praktikų, kurios būtų svarstytinos ir pritaikytinos čia. Atvedant kompanijas į Silicio slėnį ir praleidžiant ten kelias savaites ar kelis mėnesius statant verslą ten, kalbant su investuotojais, vartotojais – labai gera galimybė. Nėra nieko kito, kaip rinkos atsiliepimai. Būtų galima susidaryti tikslų vaizdą, ką daryti ir ko ne.
– Kaip manote, kur Lietuvos problema, kad nesame pastatę tų tiltų?
– Manyčiau iš dalies tai dėl tam tikro kultūrinio paveldo, kuris skirtingas nei JAV. Mes labai atviri, bendraujantys ir dalinamės informacija. Idėja nieko nereiškia, svarbiausia, tai ką tu darai su idėja. Tad sugebėti laisvai kalbėti ką kitas startuolis daro, padėti vienas kitam, apsikeisti kontaktais – labai svarbi ekosistemos dalis. Tai kultūrinis dalykas, tai ne tai, ką gali padaryti Vilnius ar „Startup Lithuania“.
Verslininkai turi pakeisti požiūrį, nuspręsti, kad nori būti atviresni. Tai elgesio ir komunikacijos rolė. To lietuviai verslininkai gali išmokti būdami Silicio slėnyje. Jie pamatys, kaip atvirai mes kalbame apie pinigus, idėjas. Nėra neįprasta klausti, kiek tau pinigų liko, kad išlaikytum savo kompaniją veikiančią. Tai dažna tema. Būnant Silicio slėnyje lietuviai galėtų suprasti, kaip verslas ten veikia ir kodėl jis sėkmingas. Tada jie galėtų tas praktikas parsivežti į Lietuvą ir paskatinti kitus naujuosius verslininkus taip pat elgtis.
– Ar pastebite, kad žmonės bijo save išreikšti, kad niekas nepavogtų idėjų?
– Tai dažnas klausimas. Žmonės sako, kad nenori kalbėti apie savo idėją, nes ją kažkas pavogs. Mano filosofija – tavo idėja neturi jokios vertės. Ji tik tada turi vertę, kai darai kažką su ja ir paverti kompanija.
– Ką manote apie naująją Z kartą? Ar su ja galėtų pasikeisti ir tie kultūriniai skirtumai?
– Aš mačiau inovatyvių verslininkų visų amžių. Vidutinis amžius Silicio slėnyje yra 38,5 metų. Tikrai ne 24 vidutinis amžius. Ir čia mačiau technologijų verslininkų, kuriems virš 40. Nemanau, kad tai problema. Kartais su amžiumi ateina idėjos ir patyrimai. Ir jaunesnieji su vyresniais gali dalintis žiniomis, filosofijomis, perspektyvomis.
– Ar gera idėja pradėti startuolį tokioje rinkoje, kaip Lietuva, kuri yra maža?
– Tiesa, Lietuvos rinka tikrai maža. Ir jei lietuvis verslininkas nori būti sėkmingas, jis turi žiūrėti į globalias rinkas. Ar čia užtektinai rinkos išbandyti produktą ir gauti atsiliepimus, ar jis reikalingas ir naudingas? Ar pakanka Lietuvos rinkos norint surinkti pakankamai informacijos, prieš kompanijai einat globaliu keliu? Jei atsakymai taip, tada be abejonės galima ir čia startuolį vystyti, tačiau reikia būti pasiruošus greitai išeiti į platesnius vandenis. Tačiau jei čia nepakanka rinkos, koks gali būti pliusas? Gal čia pakankamai daug inžinierių, pragyvenimo kainos mažesnės nei Silicio slėnyje. Ir visiškai gerai pasakyti, kad turiu gerą komandą iš universiteto ir jie čia vystys produktą, o savo pardavimų filialą atidarysime Kanadoje ar Azijoje, ar dar kur.
– Ar valstybės rolė svarbi? Ir ar šaliai turėtų būti svarbu įsitvirtinti Silicio slėnyje?
– Valstybės rolė svarbi nustatant tam tikrą pagrindinę infrastruktūrą. Pavyzdžiui, tokius Tech parkus kaip Vilniuje. Bendrai kalbant, verslą vystyti Lietuvoje yra lengva. Tikrai lengviau nei Indijoje ar kai kuriose Lotynų šalyse. Turint teisingus įstatymus, mokesčių politiką, kompanijoms tampa lengva vystyti ir pradėti verslą. Netikiu, kad valstybė turėtų kištis, kokias technologijas reikėtų vystyti. Valstybė gali kurti investicijų fondus kartu su profesionaliais investuotojais, kurie padėtų verslams – tai gera strategija. Manau, kad valdžia turi tam tikrus dalykus padėti į vietą ir tada atsitraukti ir leisti viskam nutikti organiškai.
Tegu inovatyvių verslų kūrėjai patys kuria produktus, pristato juos rinkoje ir jiems pasiseks arba ne. Viskas turi vykti natūraliai. Jei kompanijai nepasiseka iš pirmo karto, gal pasiseks su 2 ar 3 kompanija. Ir tuomet jie turėtų dar stipresni būti. 99 proc. startuolių būna nesėkmingi. Net ir 3–4 kompaniją kuriantys bankrutuoja. Gerai turėti ten kompanijų, inovatyvių verslų kūrėjų, megzti ryšius.
Reikia išsiaiškinti, kaip Silicio slėnio žmonės galėtų atvykti į Lietuvą, kuo stipresni tiltai tarp šių šalių, tuo geriau. Estija yra puikus pavyzdys. Jie daug laiko skyrė statydami tvirtus tiltus tarp teisininkų, investuotojų, startuolių, akseleratorių, nes norėjo kuo labiau susiharmonizuoti su Silicio slėniu, kad kai jų kompanijos augs, jie turėtų rinkos galimybes ir galėtų palikti sostinę ir, kai prireiktų Estijos teisininkai suprastų JAV teisės terminus ir sąlygas, kuri naudojama Silicio slėnyje. Ta harmonija tarp šių regionų buvo labai naudinga Estijai. Estijoje įmonės įkūrėjui daug lengviau dabar atsidurti Silicio slėnyje. Tai buvo Estijos valdžios darbas.
– Minėjote, kad Silicio slėnyje labai brangu. Kaip brangu ir ar galiausiai tai atsiperka?
– Nuoma San Franciske už 1 kambario butą gali prasidėti nuo 4000 dolerių per mėnesį. Tai tikrai brangu. Vienerių marškinių sausas valymas kainuoja apie 6 dolerius, pietūs – apie 15 dolerių. Tai tikrai brangu ir kompanija svarstydama ten persikelti turi būti pasiruošusi kainoms ir turėti pakankamai resursų tam. Tai tikrai reikalauja didžiulių investicijų. Kartais atsiperka, bet tikrai ne visoms kompanijoms. Kai kurios įmonės nuvyksta, išleidžia daugybę pinigų per 2–3 metus ir neturi ką parodyti, nes produktas buvo nepakankamai geras, nerado rinkos, tikrai ne visi sėkmingi ten. Manau, kad visiems reikia tam tikro kiekio pinigų norint gyventi patogiai. Silicio slėnyje, Niujorke, Honkonge labai brangu gyventi. Mažiau brangu – Vilniuje. Todėl, manau, kad priimant sprendimą, kur įkurti kompaniją ir centrinę būstinę bei kur dirbs techniniai darbuotojai, verslų įkūrėjai turi labai apgalvoti. Tai nėra lengvi sprendimai, reikia analizių, kad jie būtų tikri, jog buvo priimtas geriausias sprendimas.
– Ką pasiūlytumėt lietuviui, kuris nori patekti į Silicio slėnį?
– Mano knygoje daug yra informacijos apie regioną, kuris gali padėti suprasti, kas pagrindiniai partneriai, kokios pagrindinės praktikos ten mezgant pažinčių tinklus ir po to jau galėtų išsiaiškinti, su kuo reikia kalbėti. Lietuva turi ofisą Los Andžele. Tai ne Silicio slėnio, bet žinau lietuvį ten, kuris yra suinteresuotas užmegzti ryšius su Silicio slėnio bendruomene ir bandoma atidaryti duris inovatyvių verslų kūrėjams Lietuvoje į Silicio slėnį.
– Ačiū už pokalbį.
Silicio slėnyje yra įsikūrusios tokios bendrovės, kaip „Advanced Micro Devices“, „Apple Inc.“, „Cisco Systems“, „eBay“, „Google“, „Hewlett-Packard“, „Intel“, „GetJar“ ir daugelis kitų.
