Pokyčiai, kurie gresia keliaujantiems lėktuvais, jau dabar vadinami labai rimtu perspėjimu, kad skrydžių rinka keisis iš esmės. JAV tinklalapis „The Daily Beast“ netgi teigia, kad numatomi pokyčiai būtų didžiausias smūgis oro transporto rinkai nuo Rugsėjo 11-osios atakų. Tai būtų teroristų pergalė net be mėginimo įvykdyti išpuolį.
JAV Nacionalinio saugumo departamentas ketina uždrausti į lėktuvo saloną įsinešti nešiojamus kompiuterius ir kitus elektronikos prietaisus visuose skrydžiuose iš Europos į Ameriką. Svarstoma kad tokio draudimo ekonominės pasekmės bus gerokai didesnės nei anksčiau patvirtintos saugumo priemonės, pavyzdžiui, draudimas į lėktuvą su savimi rankiniame bagaže pasiimti skysčius ar reikalavimas nusiauti batus prieš einant saugumo patikrinimą.
Draudimas galiotų visiems už telefoną didesniems elektronikos prietaisams.
Kodėl draudimas paveiktų visus?
Draudimas su savimi neštis nešiojamąjį kompiuterį pirmiausia paveiktų itin svarbius oro linijų klientus – verslininkus ir pirmos klasės keleivius. Būtent jų – vadovų, advokatų, buhalterių, mokslininkų ir kūrėjų kompiuteriuose būna svarbios informacijos ir todėl įmonės neleidžia jų dėti į lėktuvo bagažo skyrių.
JAV yra antra po Kinijos pagal verslo klientų skrydžio kryptį. Verslo ir pirmos klasės klientai sudaro bent du trečdalius transatlantinių skrydžių rinkos dalies. Kodėl tai svarbu kitiems keliautojams? Šiems klientams brangiai parduodami bilietai leidžia oro linijoms kitiems klientams pasiūlyti gerokai pigesnių bilietų. Ne tokių patogių, bet juk kaina eiliniams vartotojams yra tikrai svarbi?
Kas nutiks, jei įsigaliojus draudimui, aukšto lygio vadybininkai ir vadovai saugumo sumetimais, kai nenorės prarasti bagažo su slapta informacija ar atgauti jį apgadintą, ims rinktis privačius transatlantinius skrydžius? Ši pokytį netruks pajus oro linijos, kurios turės permąstyti visą savo kainodarą.
Kai kurios kompanijos jau dabar paskelbė, kad draudimui įsigaliojus, prietaisai bus siunčiami naudojantis kurjerių paslaugomis, o ne „sumetami į bendrą bagažo skyrių“, kur nebus asmens, kuris atsakytų už saugumą.
Europa nesutinka
Ekspertai svarsto, ar tokio draudimo įsigaliojimas yra pateisinama priemonė kovoje su teroristais. Europos atstovai taip pat reikalauja pateikti daugiau informacijos, pagrindžiančios tokių apsaugos priemonių reikalingumą. Iš JAV Nacionalinio saugumo departamento vadovo Johno Kelly reikalaujama įrodymų, kurie turėtų daugiau svarumo priimant ekonomiškai skausmingus ribojimus.
Kitą savaitę Europos sąjungos pareigūnai pakvietė J. Kelly aptarti saugumo situaciją Briuselyje. ES Transporto komisarė Violeta Bulc iškelė ir dar vieną rimtą saugumo problemą: „įsivaizduokite saugumo situaciją, kai didelis kiekis elektroninių prietaisų yra sudedam į vieną vietą lėktuve“.
Ir jos žodžiai nėra be pagrindo. Didžiausią grėsmę elektroniniuose prietaisuose kelia ličio jonų baterijos, kurios gali užsiliepsnoti ar sukelti sprogimą. Jei daug prietaisų būtų vienoje vietoje, vieno prietaiso gedimas galėtų išprovokuoti grandininę reakciją ir sukelti didelį sprogimą. Didesnio masto nelaimė galėtų kilti ir tuo atveju, jei lėktuvas leistųsi avariniu būdų ir būtų pažeistas bagažo skyrius, kuriame būtų daug elektroninių prietaisų.
Ekspertai perspėja, kad naujuoju draudimu gali pasinaudoti ir teroristai. Jis iš esėms nesprendžia problemos, nes potencialiai pavojingas objektas tiesiog perkeliamas iš vienos lėktuvo vietos į kitą. Vietą, kurioje sukaupti visi potencialiai pavojingi ir sprogti galintys įrenginiai.
Šiuo metu keleiviai į JAV atvykstantys iš Egipto, Jordanijos, Kuveito, Kataro, Maroko, Saudo Arabijos, Turkijos ir Jungtinių Arabų Emyratų, į lainerio saloną negali atsinešti elektroninių prietaisų, kurie yra didesni už mobilųjį telefoną. Nešiojamieji kompiuteriai, planšetės, DVD grotuvai, kameros ir fotoaparatai, elektroniniai žaidimai yra griežtai draudžiami. Pastarasis draudimas įsigaliojo nuo kovo mėnesio.