Vyriausybei nusprendus, kad finansinių technologijų kūrimo ir eksporto skatinimas – vienas iš pagrindinių prioritetų, jau matomi aiškūs rezultatai. Lietuvoje kuriasi pasaulyje žinomos Fintech įmonės ir startuoliai, o šioje srityje veikiančios ir ją vystančios organizacijos kviečia prisijungti žengiant ir už Europos ribų – į mažai ištyrinėtas, tačiau daug potencialo telkiančias Afrikos rinkas.
Informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacijos INFOBALT vykdomojo direktoriaus Pauliaus Vertelkos teigimu, Lietuva žengia sparčius ir užtikrintus žingsnius link buvimo finansinių technologijų centru.
„Išvystyta informacinių technologijų infrastruktūra, naujovėms imlūs specialistai ir Lietuvoje besikuriančios pasaulinio lygio finansinių technologijų bendrovės augina šalies galimybes tapti Rytų bei Vidurio Europos Fintech centru, galinčiu plėstis ne tik Europoje, bet ir už jos ribų. Siekdami sustiprinti lyderystę, skatiname Lietuvą ir joje įsikūrusias įmones drąsiau atrasti Afrikos valstybių Fintech rinkas, susipažinti su regiono potencialu, išskirtinumais bei juos tinkamai išnaudoti“, – teigia P. Vertelka.
Svarbu – suprasti poreikius
Viena iš Afrikos tyrimų ir konsultacijų centro „AfriKo“ įkūrėjų Mantė Makauskaitė teigia, kad svarbu suprasti konkrečios valstybės realijas ir vietos vartotojų poreikius – Afrikos žemynas labai kontrastingas. Vidurinioji klasė daug kur sparčiai auga, tačiau vis dar daug neturtingų žmonių, kurie iš pirmo žvilgsnio neatrodo kaip perspektyvi, inovacijoms imli rinka.
„Supratus jų poreikius, erdvės verslo vystymui labai daug, o FinTech sprendimų paklausa Afrikos šalyse yra išties didelė. Taip, finansinių paslaugų rinkos Afrikos regione dar nėra išvystytos – dalis gyventojų neturi galimybių naudotis bankinėmis paslaugomis, tiek dėl technologinių, tiek dėl finansinių barjerų. Tačiau būtent tokio tipo sprendimų pasiūlymai ir gali būti pati svarbiausia niša, nes net vargingiausiai gyvenantys žmonės Afrikoje naudojasi mobiliaisiais telefonais, o tai sukuria puikias galimybes Fintech sprendimų vystymui“, – teigia M. Makauskaitė.
Pasak jos, plačias galimybes Lietuvos verslui žengti į šią rinką atveria ir tarptautinių donorų finansuojami projektai, mat finansinė įtrauktis – viena iš prioritetinių vystomojo bendradarbiavimo sričių.
Netrūksta ir iššūkių
„Tikrai pasitaiko, kad Afrikos šalyse su nepažįstamomis bendrovėmis nedirbama. Viena vertus, taip bandoma apsisaugoti nuo kompanijų–apgavikių. Kita vertus, labai svarbus pasitikėjimas – kad jį pelnytumėte ir užsitarnautumėte galimybę tose rinkose dirbti, tikrai neužtenka pasikalbėti per „Skype“. Net vieną kartą nuvykus rankomis sukirsti greičiausiai nepavyks. Todėl tenka dažnai keliauti, organizuoti gyvus susitikimus, kurti patikimus ryšius“, – patirtimi dalijasi Europoje, Užsahario Afrikoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje veikiančios „Norway Registers Development AS“ vykdomasis direktorius Rimantas Žylius. Anot jo, įžengus į Afrikos rinką potencialas, galimybės ir augimo masteliai atrodo užburiantys. Tačiau tai pirmas įspūdis, kurį išsklaido realybė: daug žadančios rinkos nėra lengvai pasiekiamos, be to, būtina parodyti, kad ne tik galite įgyvendinti tam tikrus projektus, bet ir turite ilgalaikį interesą toje šalyje.
„Svarbiausiai subalansuoti abipusius lūkesčius: nusiteikti ilgalaikiam darbui, pamatuotoms investicijoms, įvairioms kultūrinėms patirtims, kai viskas vyksta ne taip, kaip jūs pripratę, ar „turėtų vykti“, ir žinoti, kad rezultato teks palaukti“, – teigia R. Žylius. Būtent dėl to, pasak jo, susirasti patikimus partnerius, su kuriais galite dirbti, yra pirmas, tačiau pats svarbiausias žingsnis, kelyje į sėkmę.
Geriau nukeliauti, nei „googlinti“
Pigios energijos sprendimus Kenijoje teikiančios bendrovės „Pawame“ produkto vystymo vadovas Laurynas Vaičiulis teigia, kad norint vystyti verslą Afrikos valstybėse, būtina nuvažiuoti, patirti, pabandyti ir mokytis iš klaidų, o ne tik „googlinti” nutolus 6000 km nuo tikslinės rinkos.
„Afrika – baltas popieriaus lapas, kur labai daug galimybių vykdyti veiklą. Didžiausia galimybė, kad mes jau turime tai, ko jie dar nėra matę, ragavę, turėję ar patyrę. Kadangi didelė dalis vartotojų vis dar yra arti skurdo ribos – tai reikalauja keisti požiūrį ir visaip kitaip analizuoti, ieškoti, ko reikia vietos žmonėms“, – teigia L. Vaičiulis.
Pasakodamas savo patirtį jis sako, kad „Pawame“ sėkmę lėmė tai, kad jie laiku suprato, jog Kenijos žmonėms reikia pigios, švarios elektros energijos.
„Tik ten nuvykęs supranti, kokia problema, koks jos mastas ir kokiais būdais gali būti išspręsta. Mūsų atveju tai buvo supratimas, koks didelis procentas žmonių neturi prisijungimo prie elektros tinklo ir naudoja žibalinius žibintus. Kiti pastebėjo, kad žmonės neturi pinigų iš karto įsigyti maisto gaminimui skirtą dujų balioną, todėl pristatė išankstinio mokėjimo sprendimą. Turint idėją reikia susiplanuoti, nuvažiuoti, atlikti rinkos tyrimą ir bandant mokytis iš klaidų“, – teigia L. Vaičiulis.
Prieš keliaujant į Afrikos valstybes, artimiau susipažinti su jų rinkomis ir Fintech galimybėmis bus galima gegužės 24 d. konsultacijų ir tyrimų centro „AfriKo“ kartu su LR Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos banku, „Rise Vilnius“ ir INFOBALT organizuojamoje konferencijoje „ICT4D – FinTech for Financial Inclusion in Africa“. Joje savo žiniomis ir patirtimi dalinsis Fintech srities specialistai iš Afrikos ir Lietuvos.