Stacionarūs bei nešiojami kompiuteriai – jais dažniausiai perkama internetu ir Europoje, ir Lietuvoje. Tačiau vis svarbesnis vaidmuo tenka išmaniesiems telefonams, kartu jie daro didelį, tačiau ne visuomet matomą, poveikį kiekvieno elektroninio verslo sėkmei.
Lietuviai pamėgo pirkti išmaniaisiais
35 proc. – vidutiniškai tiek europiečių yra pirkę elektroninėje parduotuvėje naudodamiesi savo išmaniuoju telefonu. Lietuvoje šis rodiklis gerokai aukštesnis – 46 proc. Tiesa, mums dar toloka iki šios srities Europos lyderių Kroatijos (53 proc.) ir Rumunijos (58 proc.).
Mūsų šalyje populiariausia apsipirkimo internete priemonė – nešiojamas kompiuteris. Pirkdami elektroninėje erdvėje juo naudojasi 67 proc. Lietuvos gyventojų. Antroje vietoje – stacionarus kompiuteris (48 proc.), trečioje – išmanusis telefonas (46 proc.), ketvirtoje – planšetiniai kompiuteriai (23 proc.). Šie duomenys skelbiami „DPD Group“ atliktame, 21 Europos valstybę apimančiame tyrime „E-shopper barometer Global report“.
Pirkinio ieško vienu prietaisu, perka – kitu
„Nors pirkimai išmaniaisiais telefonais yra trečioje vietoje, tai neatskleidžia tikrojo šių prietaisų poveikio masto elektroniniams verslams. Neabejotina, kad po metų pirkimai telefonais bus antrojoje pozicijoje, o vėliau gali tapti ir pirmaisiais.
Tačiau šiuo metu kur kas svarbesnis yra kitas aspektas. Mūsų duomenys rodo, kad vienos prekės pirkimui Lietuvos gyventojas naudoja vidutiniškai 1,9 prietaiso, t. y. vienu prietaisu jis pirkinį susiranda, o kitu – įsigyja. O jeigu omenyje turėsime neseną „Gemius“ naujieną, kad kovo mėnesį telefonais buvo peržiūrėta daugiau puslapių nei kompiuteriais, nesunkai suprasime, kad išmanieji – viena pagrindinių platformų Lietuvoje.
Galima numanyti, kad pirkiniai dažnai atrandami telefonais. Tiesa, jais dar vykdoma nedaug atsikaitymų – nemažai mūsų šalies gyventojų mėgsta mokėti grynais ar kortele prekių pristatymo metu“, – sako „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros direktorius Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.
Jo teigimu, pardavėjams šie duomenys reiškia tai, kad jie negali pirkėjų skirstyti pagal naudojamas platformas – vienas ir tas pats žmogus naudoja porą skirtingų įrenginių. Dėl to parduotuvės tinklalapis turi būti pritaikytas prie tokių daugiakanalių pirkimo įpročių, t. y. jis turi būti parankus ir telefonų, ir kompiuterių savininkams.
Lietuvoje trūksta parduotuvių programėlių
G. Bilevičius sako, kad Lietuvoje palyginti mažai išmaniųjų telefonų bei planšetinių kompiuterių savininkų apsipirkdami naudojasi parduotuvių siūlomomis programėlėmis.
Tyrimo duomenys atskleidė, kad elektroninių parduotuvių programėlėmis Lietuvoje naudojasi 18 proc. išmaniųjų telefonų bei planšetinių kompiuterių savininkų, 48 proc. pirkinius atranda per naršykles, 34 proc. renkasi ir naršykles, ir programėles.
„Nors telefonais Lietuvoje perkama dažniau nei vidutiniškai Europoje, tačiau tokiems pirkimams būdingomis elektroninių parduotuvių programėlėmis naudojamės rečiau. Šis skirtumas iš dalies susidaro dėl to, kad Lietuvos elektroninio verslo rinka palyginti maža ir ne kiekvienas pardavėjas gali sau leisti susikurti programėlę, kuri informatyvumu, patogumu naršyti ir pirkti prilygtų kompiuteriams pritaikytam tinklalapiui.
Antra vertus, tie, kurie gali sau tai leisti, ne visuomet nori tokių išlaidų. Šitokią poziciją vertėtų apsvarstyti iš naujo, nes elektroninių parduotuvių programėlių populiarumas bei jų naudojimo intensyvumas auga visame pasaulyje“, – teigia DPD atstovas.
Pasak jo, pirkdami telefonu ar planšete labiau įgudę pirkėjai pirmiausiai naudojasi parduotuvių programėlėmis, naršykles dažniausiai pasirenka retai elektroninėje erdvėje perkantieji.