Europos didmiesčių gyventojai per metus kamščiuose praleidžia maždaug dvi paras, o tokiuose miestuose kaip Londonas šis skaičius yra dar daugiau kaip dvigubai didesnis. Kauno kolegijos mokslininkų bei studentų paruoštas projektas siekia šią problemą sumažinti, o jų idėjas įgyvendinus praktiškai, miestų transporto valdymo sistemą bus galima keisti pagal realiu metu besikeičiančias sąlygas.
Padės ir mokslininkams, ir darželinukams
Tarptautinėje gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų parodoje „Balttechnika“ Kauno kolegija pristatys interaktyvų sankryžos modelį. Utenoje esančios sankryžos modeliu paremtas maketas iki smulkiausių detalių atitiks tikrosios išplanavimą bei proporcijas – vykdant projektą atkurta visa jos veikimo sistema, tad šviesoforų užsidegimo laikai ir trukmės idealiai atitinka tikrovę.
Jo kūrėjų tikslas – stebėjimų ir tyrimų metodais net tik patobulinti veikiančią sistemą, bet ir užtikrinti, jog ateityje ji kasdien funkcionuotų vis efektyviau.
„Jau matome, kad šis modelis gali išspręsti miestų spūsčių problemas, nes juo galime replikuoti tikras sąlygas ir tuomet atlikti su jomis daugybę bandymų bei skaičiavimų: keisti šviesoforų veikimo laikus ir užtikrinti, jog automobilių srautas judės tam tikru būdu. Vadinasi, keisdami sąlygas galime išanalizuoti, kokie skaičiavimai veikia geriausiai, o tuomet juos pritaikyti realiame gyvenime“, – teigia Kauno kolegijos Technologijų fakulteto dėstytojas Danielius Adomaitis.
Keturšalės sankryžos modelis užima mažiau nei viena kvadratinį metrą, jos šviesoforai reguliuojami iš valdiklio, tačiau pačioje sankryžoje integruotas ir mini kompiuteris, su kuriuo susiekiant galima keisti valdymo sistemos veikimą. Kitaip tariant, esamą sistemos veikimą galima perprogramuoti pagal bet kokius skaičiavimus.
Patys projekto kūrėjai aiškina, jog dabar modelio nauda yra trejopa: jis apmoko studentus programuoti transporto valdymo sistemas, leidžia išbandyti įvairias realių situacijų analizes ar mokyti ikimokyklinio amžiaus vaikus eismo taisyklių bei saugumo kelyje. Tačiau tuo pačiu sistema gali būti pritaikyta ištisų miestų veikimo tobulinimui.
Revoliucingas projektas – studentų darbas
„Šį projektą kaip baigiamąjį darbą sukūrė du mūsų studentai – Titas Venslovas ir Vytenis Matusevičius. Vienas jų atkūrė veikiantį modelį, kitas sukūrė programėlę, kuria transporto kontroliavimo sistemą galima keisti per išmanųjį telefoną. Iš tokio įrenginio galima susisiekti su sankryžos kompiuteriu, kuris persiunčia signalą valdikliui. Vadinasi, pritaikius sistemą realybėje būtų galima esančią tvarką keisti pagal gyvai matomą situaciją“, – pasakoja D. Adomaitis.
Tad pritaikius ir ištobulinus Kauno kolegijos studentų projektą ateityje įmanoma tokia situacija: transporto judėjimo srautai valdomi pasitelkiant įvairiausių tyrimų rezultatus, bet inžinierius ar programuotojas šviesoforų veikimo tvarką galėtų keisti ir per telefoną. Eksperto teigimu, gebėjimas pertvarkyti visą sistemą savo akimis matant tai, kas dedasi spūsties vietoje, galėtų visiškai išspręsti kamščių problemą.
Kauno kolegijos Technologijų fakulteto dėstytojas aiškina, kad dabartinės sistemos koreguoti šviesoforų veikimo tvarką leidžia tik iš vieno valdiklio, tad nutikus srautus radikaliai pakeičiančiam įvykiu, pavyzdžiui, avarijai, didesnių pasikeitimų arba nesiimama, arba jie daromi nematant tikrosios situacijos.
„Jungiant vieną modelį prie kito mes galime atkurti visą miestą, kuris absoliučiai atitiks egzistuojančią tvarką. Tada galime atlikti begalę bandymų ir atradus efektyviausią simuliaciją ją pritaikyti pačiam miestui. O tuo atveju, jei nutinka kas nors, kas reikalauja sistemos pasikeitimų, tai gali padaryti pačioje įvykio vietoje esantis ekspertas. Tai iš esmės pakeičia miesto ritmą. Po pristatymo „Litexpo“ dirbsime, jog pritaikytume sistemą realiam gyvenimui ir stengsimės pradėti bendradarbiavimą su eismo sistemas kontroliuojančiomis įmonėmis“, – tikina D. Adomaitis.
Specializuota gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų paroda „Balttechnika“ šiemet gegužės 10–12 d. vyks jau 25-ą kartą. Čia apsilanko per 5000 specialistų, šiemet paroda sutrauks 80 dalyvių iš 12 šalių (Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Švedijos, Danijos, Suomijos), pristatysiančių verslui, akademinei bendruomenei ir specialistams didžiausias technologines inovacijas.