Gaji veiklos optimizavimo tendencija neaplenkia ir techninės biuro įrangos – šiandien stalinių spausdintuvų progresyviose įmonėse reiktų gerokai paieškoti. Vietoje daugybės aparatų biuruose išsirikiuoja mažiau, bet galingesnių ir aukštesnės kokybės įrenginių. Keičiasi ir požiūris į technikos priežiūrą – vis dažniau rūpestį spausdintuvais, spausdinimo dažais ir kasdienę jų priežiūrą įmonės atiduoda į specialistų rankas.
Gaji veiklos optimizavimo tendencija neaplenkia ir techninės biuro įrangos – šiandien stalinių spausdintuvų progresyviose įmonėse reiktų gerokai paieškoti. Vietoje daugybės aparatų biuruose išsirikiuoja mažiau, bet galingesnių ir aukštesnės kokybės įrenginių. Keičiasi ir požiūris į technikos priežiūrą – vis dažniau rūpestį spausdintuvais, spausdinimo dažais ir kasdienę jų priežiūrą įmonės atiduoda į specialistų rankas.
Tie, kurie savo darbo patirtį skaičiuoja dviženkliais metų skaičiais, dar prisimena laikus, kai keli kolegos draugiškai dalindavosi vienu kabinetu ir kiekvienas jų turėdavo savo stalinį spausdintuvą. Vis dėlto, šiandienos tendencija aiški – įmonėse spausdinimo ūkis centralizuojamas, stalinius spausdintuvus keičia galingesni aparatai, skirti keliolikai ar net keliasdešimčiai žmonių. Kodėl?
Virginijus Tumas, įmonės „Biuro mašinos“ vadovas neslepia, kad vaisių davė technologinė pažanga ir nesibaigianti gamintojų kova prieš neoriginalių tonerių naudojimą.
„Didžioji dauguma stalinių spausdintuvų buvo ir yra „maitinami“ pigesniais, o ne įrangos gamintojų toneriais. Šiandien „apgauti“ išmanėjančią techniką darosi vis sudėtingiau. Daugelis aparatų tiesiog nepriima neoriginalaus tonerio arba išspjauna klaikios kokybės dokumentus, todėl atsisakyti stalinių spausdintuvų – verta. Spausdintuvų ūkio centralizavimas, pastatant keletą galingesnių įrenginių, vietoj daugybės mažų, ir perkeliant visą spausdintuvų veikimo atsakomybę specialistams – vienas iš būdų spręsti ženkliai pabrangusio spausdinimo problemą“, - teigia V. Tumas.
Spausdinimas be rūpesčių – misija įmanoma
Nemažą postūmį centralizacijai davė ir naujų paslaugų bei sprendimų atsiradimas rinkoje. Viena jų – spausdintuvų nuoma, leidžianti nuo pečių nusimesti varginančią spausdintuvų ūkio priežiūros naštą. Nuomos paslauga įmonėms padeda ir išbristi iš prieblandos zonos, kurioje paprastai atsiduria spausdinimo išlaidos.
„Vadovai visada svarsto, kaip sutaupyti pinigų ir laiko, kurio reikalauja įrangos priežiūra. Nedaug kas imasi gilintis į technines naujoves, analizuoti kainų pasiūlymus, ieškoti, kur nusipirkti tonerių ar kas suteiktų remonto paslaugas. O suradus – lyginti kainas. Dažniausiai, taupant laiką, perkama kas pigiausia arba ką lengviausia gauti. Deja, dėl tokių sprendimų, išlaidos tik didėja. Ne mažiau svarbu žinoti, kaip spausdinimo sąnaudas paskirstyti skyriams ar darbuotojams. Visa tai suteikia nuomos paslauga: įranga rūpinasi profesionalai, o spausdinimo operacijos atsispindi detaliose ataskaitose“, – dėsto V. Tumas.
Spalvotai – nereiškia brangiau
Ką tik rinką sudrebino naujovė, išsklaidysianti paskutines vis dar dėliojančiųjų nuomos pliusus ir minusus abejones. Šiandien technologinė pažanga leidžia itin tiksliai apskaityti dokumentų spausdinimo kaštus, taikant diferencijuotą kainą už skirtingo spalvingumo dokumentus ir taip spalvoto spausdinimo kainą priartindama prie nespalvoto.
„Šiandien padėtis pasikeitusi iš esmės – vienas didžiausių biuro technikos gamintojų SHARP į spausdintuvus įdiegė technologiją, kuri atpažįsta ir įvertina dokumento padengimo spalva dydį. Ši technologija kaupia spausdinamų dokumentų informaciją ir visus priskiria prie vienos iš keturių kategorijų: nespalvoto spausdinimo, mažo spalvinio padengimo, vidutiniško ir didelio spalvinio padengimo. Tai įmonei reiškia daug tikslesnes, realybę atitinkančias spausdinimo išlaidas. Tai iš esmės revoliucinis ir kol kas unikalus sprendimas visoje dokumentų spausdinimo industrijoje. Atspausdinti mažo padengimo spalvinį dokumentą, pavyzdžiui, sutartį ar raštą, dabar kainuoja beveik tiek pat, kiek nespalvotą“, – apie rinkos naujieną pasakoja Virginijus Tumas.
Iššūkis – suvaldyti programinę įrangą
Spausdintuvų migracija į koridorius ir gausėjantis vienu įrenginiu besinaudojančių vartotojų būrys kelia naujų iššūkių, kurie buvo primiršti stalinių spausdintuvų eroje. Pagrindinės problemos – susijusios su saugumu, ekonomija bei naudojimosi patogumu.
„Daugumą iššūkių gali išspręsti speciali programinė įranga, diegiama į spausdintuvus. Ji autentifikuoja vartotoją ir leidžia jam atsispausdinti tik iš savo kompiuterio atsiųstus dokumentus, be to, galima laisvai pasirinkti įrenginį, kuriuo planuojama spausdinti, tad nebereikės laukti eilėje, kol kolega atsispausdins savo darbus. Programinė įranga taip pat leidžia apriboti nuskenuotų dokumentų siuntimo adresatus – taip apsaugoma nuo konfidencialios informacijos nutekinimo. Visa tai padaro naudojimąsi bendrais spausdintuvais patogų, saugų ir ekonomišką“, – pasakoja įmonės vadovas.
Tiesa, pašnekovas pabrėžia, kad naudojimasis bus patogus tik su viena sąlyga – jeigu viskas veiks sklandžiai, įrenginio sistemos „susikalbės“ tarpusavyje ir vartotojams nereikės spręsti programinių mįslių. Mat lygia greta surikiavus net tris sistemas – spausdintuvo, spausdinamų dokumentų apskaitos bei vartotojų autentifikavimo – neretai atsiranda įvairiausių trikdžių, klaidų ir darbai sustoja. Kad technika veiktų našiai ir efektyviai, būtina gerai išmanyti programines įrangas ir tarpusavyje suderinti visus jų parametrus. O tam, paprastai, pasitelkiami specialistai.
