Pagrindinė šių metų abiturientų užduotis – sėkmingai išlaikyti pasirinktus brandos egzaminus. Norintieji gauti brandos atestatą privalo išlaikyti ne mažiau kaip 4 ir ne daugiau kaip 6 pasirenkamuosius egzaminus, tarp kurių ir informacinių technologijų valstybinis brandos egzaminas (IT VBE), kurį šiais metais pasirinko laikyti net 2707 abiturientai.
Balandžio 10 d. užsienio kalbos (anglų) brandos egzamino kalbėjimo dalimi prasidėjusi pagrindinė egzaminų sesija vyks iki birželio 21 d. Informacinių technologijų egzaminą pasirinkę abiturientai savo žinias pasitikrins birželio 16 d.
Pasiruošti IT VBE moksleiviams šiais metais sutiko padėti KTU Informatikos fakulteto (IF) dėstytoja Renata Burbaitė, kuri balandžio 22 d. 11 val. ves viešą ir nemokamą paskaitą apie didžiausias daromas klaidas informacinių technologijų (IT) egzamine KTU „Santakos“ slėnyje (K. Baršausko g. 59 Kaunas).
R. Burbaitė, IT mokanti ir Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos auklėtinius, taip pat yra IT VBE vertinimo komisijos narė jau nuo pirmojo istorijoje IT egzamino 2006 metais.
IT egzaminas – (ne)populiarus
Informacinių technologijų egzaminas yra įtrauktas į valstybinių brandos egzaminų pasirinkimų sąrašą nuo 2006 metų. Per daugiau nei dešimtmetį pasikeitė ne tik egzamino užduočių turinys, bet ir IT VBE laikančiųjų skaičiai – norinčiųjų laikyti egzaminą skaičius išaugo 132 proc. (2006 m. laikyti egzaminą pasirinko 1164, laikė – 1128).
„Per dešimt metų šį egzaminą laikančiųjų skaičius išaugo dvigubai, tačiau išlaikančiųjų skaičius kasmet ženkliai nekito – apie 90 proc. abiturientų kiekvienais metais išlaiko informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą“, – apie pokyčius kalbėjo R. Burbaitė. Iki šiol rekordinis IT VBE laikiusių abiturientų skaičius buvo užfiksuotas 2015 metais – 2519.
Dėstytoja pastebi, jog dauguma egzaminą besirenkančių abiturientų savo ateitį planuoja sieti su IT ir tiksliųjų mokslų studijomis. Ypatingas pokytis pasirenkant IT VBE įvyko 2010 metais (žr. infografiką). Džiuginančius rezultatus lėmė ir tai, jog prie IT VBE laikančiųjų gretų aktyviau pradėjo jungtis ir mažesnių miestų ir miestelių abiturientai. Pernai visų didžiųjų Lietuvos miestų abiturientų IT VBE išlaikymų dalis buvo daugiau nei 90 proc.
„Pernai informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą aktyviausiai rinkosi abiturientai iš didžiųjų Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos ir Alytaus. Daugiausiai išlaikiusiųjų egzaminą buvo Panevėžyje – iš 109 laikiusiųjų išlaikė net 105. Tuo tarpu daugiausiai aukštų balų (87-100) susirinko abiturientai iš Vilniaus“, – 2016 metų statistiką pateikė R. Burbaitė.
Neišlaikyto egzamino priežastys – aiškios
KTU dėstanti pedagogė teigia, kad kiekvienais metais užduočių sudėtingumas išlieka to paties lygio, tačiau IT VBE neišlaikančiųjų skaičius per dešimt metų vis dėlto svyravo nuo 3 proc. iki 11 proc. Nepasisekimų priežastys yra įvairios, tačiau dažniausiai blogus rezultatus lemia neefektyvus mokinio ir mokytojo tarpusavio santykis, savarankiško darbo stoka ir neatsakingas pasirengimas. „Labai svarbus faktorius yra mokinio ir mokytojo bendradarbiavimas – ne tik dalykinis, bet ir žmogiškasis. Norint gerai pasirengti bet kuriam egzaminui reikia nuosekliai ir daug dirbti savarankiškai“, – sakė mokytoja.
R. Burbaitės teigimu, gerų rezultatų neįmanoma tikėtis, jei informacijos apdorojimas įvyksta per labai trumpą laiką. Ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą darbo ir poilsio režimą, prioritetų paskirstymą bei artimųjų palaikymą.
Didžiausios daromos klaidos
Mokytoja savo viešoje paskaitoje KTU „Santakos“ slėnyje ketina detalizuoti didžiausias abiturientų daromas klaidas IT valstybiniame brandos egzamine, kuriam didelę įtaką daro ne tik moksleivio psichologinio pasirengimo svarba, bet ir pačių užduočių parengimo kokybė.
„Vienos didžiausių daromų abiturientų klaidų yra neatidžiai skaitomos užduočių sąlygos ir reikalavimai. Atsakydami į atvirojo tipo klausimus mokiniai vartoja netaisyklingas sąvokas, o atlikdami programavimo užduotis – turi sunkumų tinkamai aprašydami duomenų struktūras ir pasirinkdami bei kurdami uždavinio sprendimo algoritmus“, – apie abiturientų daromas klaidas pasakojo R. Burbaitė. Brandos egzaminų užduočių rengėjų grupės nėra skelbiamos viešai, tačiau užduočių rengėjai ir recenzentai, kurių paslaugos yra perkamos vykdant viešuosius pirkimus, turi atitikti aiškius reikalavimus: turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, per pastaruosius penkerius metus būti dirbusiam mokomojo dalyko mokytoju pagal Vidurinio ugdymo programą arba dėsčius pagal aukštųjų mokyklų studijų programas.
„Egzaminas atspindi didžiosios dalies abiturientų žinias ir gebėjimus tuomet, jei egzamino užduotis parengta kokybiškai ir atitinka egzamino programos reikalavimus“, – užduočių svarbą egzamino rezultatui vertino R. Burbaitė.
IT egzaminas Lietuvoje ir užsienyje skiriasi
Informacinės technologijos tampa vis populiaresnės, todėl keičiasi ir požiūris į šios srities egzamino poreikį. Kiekviena šalis turi skirtingas sistemas, pagal kurias vertina abiturientų žinias IT brandos egzamine.
„Rusijoje dviejų dalių informatikos egzaminą moksleiviai laiko devintoje klasėje. Egzamino metu jie turi atsakyti į 18 trumpojo atsakymo klausimų, apimančių informacijos apdorojimo, skaičiuoklės, socialinių aspektų, programavimo skyrius. Tuo tarpu Lenkijoje informatikos brandos egzamino turinį sudaro informacijos kodavimo, skaičiavimo sistemų ir algoritmavimo skyriai“, – apie IT egzaminus svetur pasakojo R. Burbaitė.
Anot jos, Lenkijoje vykdomo informatikos egzamino programa yra platesnė už Lietuvos IT VBE programą, o egzamino užduotį sudaro daugiau uždavinių. Tuo tarpu Naujojoje Zelandijoje abiturientai gauna trijų skirtingų lygių sertifikatus, apimančius skirtingas IT sritis ir temas. „Kiekvienais metais dirbu su abiturientais, todėl pastebiu, jog šių metų moksleivių žinios ir gebėjimai labai panašūs į pastarųjų kelių metų abiturientų žinias ir gebėjimus. Manau, kad 2017 egzamino rezultatai bus panašūs į keleto paskutinių metų VBE rezultatus“, – prognozavo R. Burbaitė.