Studentas, kuris mokosi tik dėl diplomo – dažnas vaizdas mūsų aukštosiose mokyklose. Tačiau tai nereiškia, kad
viskas yra prarasta. Studentą sudominti ir motyvuoti galima. Tačiau kokia yra ta sėkminga studentų motyvavimo
ir profesionalių specialistų užauginimo formulė?
Studentas, kuris mokosi tik dėl diplomo – dažnas vaizdas mūsų aukštosiose mokyklose. Tačiau tai nereiškia, kad viskas yra prarasta. Studentą sudominti ir motyvuoti galima. Tačiau kokia yra ta sėkminga studentų motyvavimo ir profesionalių specialistų užauginimo formulė?
Vienas iš būdų: studijas papildyti programomis, praktiškai mokančiomis sukurti savo pirmąjį verslą. Tokį modelį išbandė Vilniaus universiteto ir Marijampolės kolegijos dėstytojos, kurios į savo studijų programas integravo pirmą kartą Lietuvoje vykstančią jaunimo verslumo programą „Futurepreneurs“. Dėstytojos vienareikšmiškai teigia, kad dalyvavimas tokiose programose itin motyvuoja studentus, jie jaučiasi svarbūs. Negana to, jos stebisi, kad studentai noriai vyksta daugiau nei 100 km ir dalyvauja programos paskaitose gyvai – vien tik tam, kad tiesiogiai bendrautų su dėstytojais, mokytųsi ir semtųsi patirties.
Studentų reakcijos džiugina
Dalyvavimo programoje idėją studentai priėmė itin pozityviai ir entuziastingai. „Kai studentus informavau apie šį renginį, jie patys ėmėsi iniciatyvos jame registruotis ir dalyvauti. Visą papildomą informaciją apie šią programą susirado patys“, – teigia Živilė Myru, Marijampolės kolegijos verslo ir ekonomikos katedros lektorė. Negana to, jaunimą ypač motyvuoja galimybė pamatyti, kaip praktiškai kuriamas verslas, išgirsti patyrusių profesionalų patarimus. „Studentus geriausiai motyvuoja galimybė prisiliesti prie realaus sprendimų priėmimo versle proceso. Juos taip pat įkvepia padrąsinimai iš žmonių, kurie taip pat kažkada anksčiau buvo nedrąsūs studentai, o šiandien valdo ar turi savo verslus“, – pastebi dr. Indrė Šikšnelytė, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Verslo ekonomikos ir vadybos katedros lektorė.
„Studentų motyvacija auga labai ryškiai. Prie to ypač prisideda bendravimas su programos mentoriais. Kai profesionalai ar specialistai, praktiškai dirbantys toje srityje, kalba su studentais, pagiria, paskatina, studentai jaučiasi darantys svarbius darbus, o ne tik studentiškas iniciatyvas įgyvendindami. Taip pat pastebėjau, kad studentai pradėjo skaityti mokslinius žurnalus, nes to reikia jų verslo idėjai pagrįsti“, – pažymi dr. Rasa Pušinaitė- Gelgotė, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Verslo ekonomikos ir vadybos katedros docentė.
Verslo įsitraukimas didėja
Šiandien itin stipriai jaučiama būtinybė integruoti verslo ugdymo programas į studijas ir taip stiprinti ryšį tarp mokslo ir realaus gyvenimo. Kaip pastebi I. Šikšnelytė, verslas mokslo institucijose visada yra laukiamas ir pastaruoju metu išties pastebimas vis aktyvesnis jo dalyvavimas mokslo gyvenime. Paskutiniais metais su mokslo institucijomis aktyviausiai bendradarbiauja užsienio kapitalo įmonės: veda seminarus, paskaitas, skaito pranešimus. „Lietuviško kapitalo įmonėms tai dar pakankamai svetima, bet tikiuosi, kad greitu laiku verslo ir mokslo bendradarbiavimas bei socialinės atsakomybės principų diegimas į verslą taps norma“, – pažymi I. Šikšnelytė.
Būtinybę tęsti verslo ir mokslo integraciją pabrėžia ir R. Pušinaitė-Gelgotė. Jos nuomone, viskas sukasi ratu – esami studentai potencialiai taps įmonių darbuotojais. „Universitetai negali išmokyti visų verslų subtilybių, taigi verslas pats turi būti suinteresuotas integruoti studentus dar ankstyvoje stadijoje per praktikas ar kitas programas“, – teigia R. Pušinaitė-Gelgotė. Jai antrina ir Ž. Myru, teigdama, kad studentus motyvuoja jų įtraukimas į tikslingą veiklą – jie noriai daro tai, kas jiems atrodo reikalinga.
Studentų kuriamos idėjos išvys dienos šviesą
Studentai, dalyvaujantys programoje, demonstruoja išmonę ir sprendžia realias šių dienų problemas. Dėstytojų prižiūrimos ir programoje dalyvaujančios komandų idėjos neapsiriboja viena sritimi. Komanda „GREEN cup“ kuria perdirbamus, aplinką tausojančius popierinius puodelius, „The economists“ vysto skaitmeninių čekių mobiliąją aplikaciją, kuri pakeistų popierinius čekius ir taip palengvintų kasdienį išlaidų stebėjimą, „Guerilla“ generuoja vaisių ir daržovių rinkos logistiką – kaip per trumpiausią laiką paskirstyti produktus verslo įmonėms, o komanda „Zentaipreneurs“ ketina gaminti šildymo briketus iš žolėdžių gyvūnų atliekų, kurie pakeistų plačiai dabar paplitusius medienos briketus.
Gegužės 3 d. įvyks baigiamasis „Futurepreneurs“ programos renginys, kuriame tiek dėstytojos pamatys savo studentų rezultatus, tiek patys studentai galės pasilyginti su bendraamžiais bekovodami dėl geriausios verslo idėjos bei kuriamo startuolio vardo. Tą dieną visos komandos pristatys savo verslo idėjas potencialiems investuotojams, o komisija išrinks geriausius. Jaunuoliai varžosi penkiose kategorijose: informacinės ir komunikacijos, finansų, švariosios technologijos, gynyba ir saugumas, transportas ir logistika.
Plačiau apie programą
„Futurepreneurs“ – tai tarptautinė verslumo skatinimo programa, kviečianti jaunimą iki 29 metų kurti ateities startuolius ir pokyčių verslą. Programa Lietuvoje įgyvendinama pirmą kartą.
Prie projekto organizavimo prisideda: Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, VU Verslo mokykla, UAB „Tieto Lietuva“, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija, „Lietuvos energija“, „AsstrA Associated Traffic AG“, rizikos kapitalo fondas „Practica Capital“, verslo akseleratorius „Startup.lt“, VGTU „Linkmenų fabrikas“, „Swedbank“, „Callcredit Information Group“, „Civitta“. Žiniomis ir patarimais dalinasi partneriai iš Nyderlandų „Pure Birds“, taip pat iš Lietuvos Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, Lietuvos inovacijų centro, Baltijos aplinkos forumo, Žinių ekonomikos forumo, „Verslios Lietuvos“, Visorių informacinių technologijų parko.
Informaciniai konkurso partneriai – „BZN Start“, ZIP FM, „Startup Lithuania“ ir “Zoom TV”. Programą įgyvendina Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas.
