Kaip virtualiosios realybės akiniai keičia pasaulį

Prieš keletą metų „Google“ kompanija daug dėmesio skyrė akiniams su nedidele kamera. Deja, projektas buvo apleistas. „Google“ vadovybė nematė iš jo jokios naudos finansine prasme. Dabar „Google“ žengia kitu keliu kurdama virtualiai realybei pritaikytą aplinką. Kiti didieji rinkos žaidėjai neatsilieka: „Facebook“ eksperimentuoja su „Oculus Rift“ virtualių akinių galimybėmis, „Sony“ turi kol kas vienus iš „kiečiausių“ akinių „Playstation VR“, „Microsoft“ kuria akinius kartu su „Acer“, „HTC Vive“ yra šiaip geras produktas. O kur dar šimtai kinų gamintojų su savo paprastais akiniais, skirtais išmaniesiems telefonams? Virtualiosios realybės akiniai, atrodo, įgauna pagreitį. Ir jie gali pakeisti pasaulį, padaryt jį kitokį.

Virtualioji realybė – ne pastarojo dešimtmečio „išmislas“. Ji buvo atrasta ir tyrinėjama dar iki asmeninių kompiuterių atsiradimo, toli iki interneto, el. pašto, pirmųjų JPG nuotraukų ir MP3 dainų. Dar 1962 metais mokslininkai sukūrė aparatą, pavadintą „Sensorama“. Tai buvo savotiška būdelė, kurioje rodė 5 trumpametražinius filmus. Iki tol įprasta filmus žiūrėti dideliame ekrane, o čia reikėjo įkišti vis galvą į kažkokį aparatą ir tik tada žiūrėti filmą su stereo garsu. Maža to, „Sensorama“ turėjo galimybę leisti kvapus, o tai iki šiol neįkandama net ir šiuolaikiškiausioms technologijoms. Tai buvo vienas iš pirmųjų bandymų sukurti virtualiosios realybės aplinką. Bet bandymas žlugo. Priežastis – nepakankamas finansavimas. Sąmokslo teorijų šalininkai gali pradėti įtarinėti, kad finansavimo specialiai neatsirado, supratus, kokie pavojingi virtualiosios realybės akiniai gali būti mūsų santvarkai ir visuomenei.

Dabar situacija keičiasi ir technologijos drastiškai atpigo. Be to labai prisideda ir verslas, dėl kurio konkurencijos kainos už šiuos aparatus vis smunka žemyn. Kas toliau?

Virtualiosios realybės akiniai gali pakeisti mažiausiai 5 mūsų įpročius, kuriuos laikome savaime suprantamais.

1 įprotis: Žiūrėti filmus

Esame įpratę atsisėsti ant sofos, įsijungti patinkantį filmą ir 2 valandas žiopsoti, bendrauti su šalia esančiais šeimos nariais, užsiimti papildoma veikla, pavyzdžiui, mezgimu. Arba sėdime kėdėse kino teatre apsikrovę spragėsių dėžėmis, krūpčiojame nuo žemo dažnio garsų, aikčiojame ir juokiamės kartu su kaimynais. Ši patirtis gali išnykti, nes su VR akiniais galime žiūrėti filmus „iš vidaus“ – vaikščioti po filmo aplinką kaip vienas iš personažų, kuris nieko nelemia. Kalba eina daugiau apie dokumentinius filmus, nes pramoginiuose meniniuose filmuose prisitaikyti prie vykstančio veiksmo gana sudėtinga, be to, jo pakeisti kol kas negalime.

Jei taip galime žiūrėti specialiai ruoštą turinį, tai kodėl gi patys negalime paruošti tokio turinio turėdami specialias 360 laipsnių kameras. Jų kainos dabar nėra didelės, tad kurti 360 laipsnių vakarėlio filmukus gali kiekvienas.

2 įprotis: Mokytis

Dabar mokymosi procesas yra paremtas stebėjimu. Mokytojas kažką parodo, o studentas bando atsiminti visą arba fragmentus, juos pakartoti. VR akiniai mokymąsi kelia į aukštesnį lygį. Mokytis galima su realiais prototipais. Chirurgas gali mokytis pjauti virtualiai ir daryti sudėtingiausias operacijas. Lakūnas gali virtualiai valdyti lėktuvą, nors ir dabar tokios galimybės jau yra specialiame treniruoklyje (tik jis brangus malonumas). Karys gali mokytis taktinių gudrybių virtualiame pasaulyje – jam nereikia fiziškai murkdytis purvyne kur nors Lietuvos miškų gilumoje ar Afrikos smėlynuose. Daugybę specialybių galima mokytis užsidėjusios virtualius akinius.

3 įprotis: Vairuoti

Automobilis be vairuotojo jau sukurtas ir jis dar nėra tobulas. Tačiau tarpinis variantas kur kas geresnis – vairuotojas įsitaiso patogiai, užsideda virtualios realybės akinius ir sunkvežimį su kroviniu „vairuoja“ realiai matydamas aplinką ir realias kliūtis. Reikia pailsėti? Tai galima padaryti įjungus autopilotą, kai kelias yra tiesus ir jokių stresinių situacijų nėra.

Su taksi, lėktuvais, viešuoju transportu, traukiniais, laivais gali būti padaroma tas pats – vairuotojas užsideda VR akinius, kai reikia žmogiškųjų sprendimų ir nuojautos.

4 įprotis: Bendrauti

Neseniai „Facebook“ pademonstravo savo virtualaus bendravimo viziją, kurią pristatė pats Markas Zuckerbergas. Iš dalies visa tai vyksta jau dabar, tik ne 360 laipsnių aplinkoje. Bendrauti kalbantis, šokant, vaikščiojant paupiu tampa vis didesnė „prabanga“, o VR akiniai tai leistų daryti ir per atstumą. Tam reiktų dar ištobulinti ir kvapų magiją ir toks bendravimas būtų žymiai tikroviškesnis.

5 įprotis: Keliauti

Kelionės – puikus būdas pamatyti kažką gražaus, nepažinto, nekasdieniško. Tam gali nebereikėti 20 valandų skrydžių, lagaminų ir tūkstančių eurų už lėktuvų bilietus, viešbučius, maitinimą, ekskursijas.

Norite pakeliauti po Argentiną? Užsidedate VR akinius ir jūs jau Argentinos aukštikalnėse, stebite vietinių gyvenimą Buenos Airėse, leidžiatės į kelionę laivu Folklendo salose Piečiausioje Pietų Amerikos žemyno dalyje. Galite ten būti nors ir kelias valandas, dairytis ir susipažinti su vietos gamta. Tiesa, kelionės turi ne tik pažinimo funkciją, bet ir kitą – psichologinę – dalį: atsiplėšimą nuo rutinos, aplinkos pakeitimas padeda atsikratyti kasdieninio streso ir t. t. Tai virtualiosios realybės akiniai gali duoti po kiekvienos stresinių situacijų pilnos darbo dienos.

Tiesa, poveikis sveikatai kol kas dar tiriamas. Ir galvos svaigimas nusiėmus VR akinius tėra tik mažas pašalinis efektas.