Anksčiau ar vėliau ateis diena, kai teks konstatuoti, kad išmaniųjų telefonų erai atėjo galas. Ir jų, deja, laukia tokia pat neišvengiama lemtis, kaip kadaise pažangos viršūne laikytų pranešimų gaviklių ar fakso aparatų. Iki šios prognozės išsipildymo dar yra pakankamai laiko – bent 10 metų, galime būti ramūs, kad išmaniųjų telefonų populiarumas neslūgs.
Anksčiau ar vėliau ateis diena, kai teks konstatuoti, kad išmaniųjų telefonų erai atėjo galas. Ir jų, deja, laukia tokia pat neišvengiama lemtis, kaip kadaise pažangos viršūne laikytų pranešimų gaviklių ar fakso aparatų.
Iki šios prognozės išsipildymo dar yra pakankamai laiko – bent 10 metų, galime būti ramūs, kad išmaniųjų telefonų populiarumas neslūgs.
Visgi reikia pripažinti, kad tokie pažangiųjų technologijų rinkos dalyviai kaip Elonas Muskas, bendrovės „Microsoft“, „Facebook“ ir „Amazon“, taip pat begalė startuolių, jau mąsto apie būsimas tendencijas ir pamažu rengiasi atsisveikinti su išmaniaisiais telefonais, rašo independent.co.uk.
L. Steponavičiaus nuotr.
Tad koks bus tas laipsniškas perėjimo nuo išmaniųjų telefonų prie, veikiausiai, kokių nors kitais principais pagrįstų įrenginių procesas? O svarbiausia – kas pakeis tokį populiarų daiktą kaip išmanusis telefonas?
Trumpasis periodas
Apie „iPhone“ ir jo pavyzdžiu sukurtus išmaniuosius telefonus esame linkę galvoti kaip apie tikrą revoliuciją sukėlusius įrenginius.
Bet pamėginkime pažvelgti į išmanųjį telefoną iš kitos perspektyvos. Tarkime, tipinis stalinis ar nešiojamasis kompiuteris paprastai neįsivaizduojamas be pelės, klaviatūros ir monitoriaus.
Šį modelį parėmė ir išmaniųjų telefonų kūrėjai, tik pastarieji minėtus komponentus sujungė į vieną, be to, įgalino virtualiojo ryšio funkcijas ir jutiklinį valdymą.
Kaip pavyzdį panagrinėkime kad ir visiškai neseniai pasirodžiusį „Samsung Galaxy S8“ modelį. Tai itin dailus įrenginys su ryškiu berėmiu ekranu, stebinantis neįtikėtina gausybe funkcijų bei galimybių. Skamba gerai, tik visi linksniuojami naujojo modelio privalumai, deja, tėra tik šiokie tokie patobulinimai, o ne revoliuciją pranašaujančios naujovės.
Vis dėlto į vieną su „Galaxy S8“ telefonu pristatytą priemonę tikrai verta pažvelgti įdėmiau. Kalbame apie „Bixby“ – naująjį virtualųjį asistentą, kuris visas įmanomas funkcijas ir programas kada nors tikrai leis kontroliuoti balsu. Bent taip tvirtina „Samsung“.
Šią priemonę palaiko ne tik naujasis telefonas, bet ir nauja „Facebook Oculus“ platformos pagrindu veikianti virtualiosios realybės akinių „Gear VR“ versija.
Jei tikėsime gandais, būsima „iPhone“ versija taip pat turėtų būti papildyta gerokai atnaujintu asistentu „Siri“ ir išplėstinę realybę įgalinančiomis funkcijomis.
Negalima pamiršti ir tokių, kad ir sąlyginio, bet neblėstančio pripažinimo sulaukusių įrenginių kaip „Amazon Echo“, „Sony PlayStation VR“ bei „Apple Watch“. Dėmesys šio tipo įrenginiams leidžia manyti, kad vis daugiau tiek didelių, tiek mažų technologijų įmonių ims diegti dar išradingesnius eksperimentinius duomenų apdorojimo sąsajų sprendimus.
Pereinamasis laikotarpis
Kol sulauksime didžiulės iš esmės naujų technologijų bangos, visas eksperimentines ir inovatyvias funkcijas turėsime galimybę išmėginti naudodami jau pažįstamas, bet vis tobulinamas priemones.
Tokie technologijų kūrimo milžinai kaip „Microsoft“, „Facebook“, „Google“ ir „Google“ remiama „Magic Leap“ intensyviai darbuojasi kurdami autonominius išplėstinės realybės akinius, kurie leistų matyti detalias trimačių vaizdų projekcijas. Kalbama, kad šia linkme pasuko ir „Apple“.
Bendrovėje „Microsoft“ dirbantis specialistas Alexas Kipmanas neseniai sakė „Business Insider“, kad išplėstinė realybė gali nurungti ir išstumti visus įrenginius su ekranu, pavyzdžiui, išmaniuosius telefonus ar televizorius. Kam gi reikalingas atskiras prietaisas, jei visi skambučiai, pokalbiai, filmai ir žaidimai savaime atsiduria mūsų akiratyje ir egzistuoja kartu su mus supančiu pasauliu?
Pastaruoju metu vis daugiau populiarumo sulaukia tokie įtaisai kaip „Amazon Echo“ arba „Apple AirPod“, o tobulėjant dirbtinio intelekto sistemoms, kaip antai „Apple Siri“, „Amazon Alexa“, „Samsung Bixby“ ir „Microsoft Cortana“, ilgainiui įprasime ne tik balsu duoti kompiuteriams komandas, bet ir sulaukti iš jų garsinių atsakymų.
Taigi, akivaizdu, kad kompiuteriai dar geriau nei iki šiol prisitaikys prie mūsų juslių – kad klausos ir regos galimybės padiktuos principus, nubrėžiančiais naujų technologijų kūrimo tendencijas. Galbūt tokia ateitis šiek tiek baugina?
Tereikia tik pagalvoti, ką „Facebook“ sistemos sutrikimas reikštų pasauliui, kuriame technologijos lemia ne tik telefono ekrane skaitomą turinį, bet ir apskritai viską, ką matome aplinkui.
Keistos ateities perspektyvos
Kol kas visos ne greičiau kaip po dešimtmečio atsipirksiančios investicijos siejamos su įtaisas, pavyzdžiui, akiniais, kuriuos turime turėti, kad galėtume pasinaudoti pažangiausiomis technologijomis.
Tačiau ką tik turėjome progos bent paviršutiniškai susipažinti su „Neuralink“ – įmone, prie kurios įkūrimo prisidėjo E. Muskas ir kurios pajėgos bus nukreiptos į smegenų sąsajos su kompiuteriu kūrimą.
Kalbama apie neuronų tinklą imituojančią technologiją, kuri būtų integruota smegenyse ir susietų jas su kompiuteriu. Vadinasi, po skaitmeninės erdvės ir fizinio pasaulio susiliejimo galima tikėtis žmogaus susitapatinimo su kompiuteriu?
Mokslo pažanga tikėti verta ir daugelis ja nė kiek neabejoja, todėl jei minėtas technologijos integravimo į smegenis žingsnis bus žengtas, jis ir bus paskutinis išmonių telefonų nušviestame kelyje.
Išmanieji telefonai suteikia prieigą prie informacijos, į išplėstinę realybę perkeliantys įtaisai tą informaciją, vos prireikus, pateikia tiesiai mums prieš akis, tačiau jei smegenyse veiks specialus neutronų tinklas, nebus jokio poreikio naudoti tarpines priemones.
E. Muskas minėjo, kad plečiantis dirbtinio intelekto, kuriuo grindžiamas balsu valdomų asistentų veikimas ir virtualiosios realybės technologijos, pritaikymo galimybėms, žmonės taip pat turės „išplėsti“ intelektines savo galias kone iki kompiuterių pajėgumo. Šią idėja, beje, pakankamai išsamiai išplėtojo futurizmo šalininkas Ray Kurzweilis.
Žmogaus ir kompiuterio sąlyčio idėja skamba bauginančiai. Ne veltui mokslinės fantastikos atstovai, technologijų kūrėjai ir filosofai kelia klausimą apie pagrindinį žmogaus, kaip būtybės, skiriamąjį bruožą.
Kita vertus, ši idėja tokia nauja, kad kol kas dar anksti tiksliai pasakyti, kaip atrodys pasaulis ją įgyvendinus.
