Autizmo sindromą turintiems vaikams lengviau bendrauti ir užmegzti ryšį su robotu, kuris gali išmokyti komunikuoti – tokie robotai, palengvinantys pedagogų darbą, pasaulyje masiškai gaminami ir naudojami. Taip LRT RADIJUI sako Baltijos šalių robotikos šventės „Robotiada“ vadovas Kristijonas Vasiliauskas.
Autizmo sindromą turintiems vaikams lengviau bendrauti ir užmegzti ryšį su robotu, kuris gali išmokyti komunikuoti – tokie robotai, palengvinantys pedagogų darbą, pasaulyje masiškai gaminami ir naudojami. Taip LRT RADIJUI sako Baltijos šalių robotikos šventės „Robotiada“ vadovas Kristijonas Vasiliauskas. Anot jo, robotai tinkami atlikti slaugytojų darbą, nes niekada nepavargsta, o kai kurios robotinės sistemos gali atlikti sudėtingiausias operacijas nuotoliniu būdu, padėti aptikti vėžį.
– Ar ateityje robotus vis dažniau matysime medicinos srityje?
– Robotai medicinos srityje naudojami įvairiai. Yra robotų, kurie nuolat dozuoja vaistus – suleidžia juos kas 24 ar 48 val. Gyvybės palaikymo aparatai – taip pat robotai, ateityje matysime jų vis daugiau ir daugiau, ypač slaugos sektoriuje.
Lietuvoje jau galima pamatyti ir humanoidinį robotą NAO. Jis buvo sukurtas tam, kad mokytų autizmo ir Aspergerio sindromą turinčius žmones įvairių žmogiškų interakcijų – kaip bendrauti, išreikšti save, suprasti kitų emocijas.
Vėliau buvo pamatyta, kad šis robotas gali būti puikus slaugytojas. Kai 2015–2016 m. vyravo Ebolos viruso proveržis, NAO buvo geriausias slaugytojas. Jis paimdavo kraujo mėginėlius iš vaikų jų neišgąsdinęs. Vaikai nebijodavo NAO taip, kaip daktaro. Be to, robotas negali tapti ligos nešiotoju.
–Autizmu sergantiems vaikams robotas NAO – tarsi kalbanti ir vaikščiojanti lėlė?
– NAO buvo sukurtas prieš dešimt metų Prancūzijoje kaip priemonė, padedanti mokslininkams tirti vaikus, turintiems autizmo ar Aspergerio sindromą. NAO tam tinkamas – jis nuspėjamas, turi žmogiškus bruožus, sugeba prikaustyti vaikų dėmesį, sukurti emocinį ryšį. Šie robotai moko įvairių socialinių interakcijų – pasisveikinti, suprasti kitų emocijas, matyti liūdesį, džiaugsmą, apsikabinti, paspausti ranką, išlaikyti akių kontaktą.
NAO masiškai gaminamas ir lengvai naudojamas. Jis bet kokiam mokytojui, specialiajam pedagogui palengvina darbą. Autizmu pasižymintiems žmonėms sunku bendrauti su gyvais žmonėmis, nes emocijos jų veiduose nenuspėjamos ir jas galima interpretuoti. Su robotais taip nėra.
Robotas gali prisiminti visą komunikaciją, visą bendravimą su vaiku. Pasitelkiant NAO, vaikas bendrauja ne tiesiogiai su pedagogu, o robotu. Na, o pedagogas su vaiku bendrauja per robotą. Tai labai palengvina visą gydymo procesą.
– Ar robotai atliks ir slaugytojų darbą?
– Robotai tam tinka, nes jie nepavargs, darbai jiems neatrodys nepriimtini. Robotai primins senoliams, kada išgerti vaistus, padės pasigaminti valgyti, rūpintis namais, palaikys draugiją. Tokie robotai jau naudojami Japonijoje.
Labai įdomus sprendimas buvo robotai ruoniukai. Jie – tarsi naminiai gyvūnėliai, padedantys kovoti su depresija. Šiuo metu tokie robotai naudojama Skandinavijos šalyse, jie pakeičia naminius gyvūnėlius.
Pavyzdžiui, robotas ruoniukas glostomas atsako, prie jo galima prisirišti. Jis neturi jokių minusų, kuriais pasižymi realus gyvūnas, padeda senoliams kovoti su depresija. Taip pat šis robotas renka duomenis apie senolio širdies ritmą, gebėjimą kalbėti, padeda su judesių motorika ir kt.
– Robotas, pavadinimu IBM Watson, specializuojasi vėžio gydyme, ar ne?
– Tai labai įdomi sistema, kurią sukūrė Teksaso universitetas ir jo vėžio tyrimų padalinys, taip pat Niujorko vėžio centras. Buvo pritaikytas dirbtinis intelektas, galintis apdoroti didelius kiekius medicininių atradimų.
Su IBM Watsonu galima greičiau aptikti vėžį. Žmogus pats negali apdoroti tiek įvairių duomenų, bet tai įmanoma su dirbtinio intelekto pagalba. Numanoma, kad ateityje, turint išmanųjį telefoną ir kelis jutiklius, žmonės daug tyrimų galės atlikti patys namuose. Taip bus sutaupyta daug laiko, su savo duomenimis bus galima ateiti pas daktarą, o jis priims geriausią sprendimą.
– Dar viena robotinė sistema – Da Vinci chirurginė sistema. Tai skamba kaip pasakojimas iš fantastinio filmo, bet tai – ne fantastika.
– Ši sistema pradėta kurti 1980 m. Projektas buvo užsakytas JAV kariuomenės. Sistema turėjo sustabdyti kraujavimą, pagydyti karo metu atsiradusias karių žaizdas. 2000 m. ši sistema buvo patvirtinta Amerikos ligonių ir sveikatos asociacijos.
Da Vinci sistema išsprendžia tris problemas. Daugybė chirurgų turi daug unikalios patirties, bet bėgant laikui, sulaukus 65–70 metų amžiaus, jei žmogaus rankos ima drebėti, ta patirtis tampa bevertė. Šis robotas panaikina rankų drebėjimo problemą, nes pats turi daugybę skirtingų, mažyčių rankų, kurios gali susiūti, ištraukti, pratempti ir pan. Operatorius ji valdo specialiomis rankenomis ir gali atlikti labai tikslius judesius be klaidų, matydamas tai per itin aukštos raiškos kameras.
Šio roboto pagalba galima pradėti atlikinėti nuotolines operacijas. Pavyzdžiui, žmogui Lietuvoje reikalinga unikali širdies operacija, o geriausias specialistas yra Amerikoje. Operaciją reikia atlikti greitai, tad žmogus atsisėda prie Da Vinci sistemos, o chirurgas, būdamas Amerikoje, atlieką operaciją nuotoliniu būdu.
Dėl dirbtinio intelekto, Da Vinci gali mokytis atlikti primityvias operacijas iš vaizdo, stebint, kaip operuoja kiti daktarai. Sistema gali išmokti tai atlikti pati, be žmogaus pagalbos. Manoma, kad ateityje tokios procedūros kaip apendicito pašalinimas ar tipinis žaizdų susiuvimas robotų bus atliekamos automatiškai.
