Komunalinių atliekų problema Lietuvoje šiandien tokia pat opi kaip ir anksčiau – kasmet jų susidaro daugiau kaip 1 mln. tonų, o maždaug pusė nugula sąvartynuose. Žmonėms trūkstant motyvacijos rūšiuoti atliekas ir taip prisidėti prie jų perdirbimo, Lietuvoje jau planuojamas pirmasis išmaniųjų konteinerių eksperimentas, kuris padės akcentuoti finansinę atliekų rūšiavimo naudą.
Šiukšlių tema aktuali įvairiais aspektais: užverčiamais sąvartynais, netenkinančiais mokesčiais, gyventojus piktina net tai, jei šiukšles į jų kiemo konteinerius išmeta praeiviai. Su naujausiomis komunalinių atliekų tvarkymo būdais ir alternatyvomis supažindins parodų ir kongresų centre „Litexpo“ balandžio 26–29 dienomis rengiama tarptautinė statybų paroda „Resta“, kurioje bus pristatyti ir išmanieji konteineriai.
Atliekų statistika gero nežada
Pagrindinė susidomėjimo išmaniaisiais atliekų konteineriais priežastis – per mažas atliekas rūšiuojančių žmonių skaičius. Aplinkos ministerijos duomenimis, net 80 proc. gyventojų jaučia turintys pakankamai informacijos apie namų ūkyje susidarančių atliekų tvarkymą. 68 proc. nurodė, jog šalia namų yra visi rūšiavimo konteineriai.
Nepaisant to, visas atliekas rūšiuoja vos 43 proc. Iš nerūšiuojančiųjų net 40 proc. atsakė taip darantys, nes išmesti visas atliekas į vieną konteinerį yra tiesiog patogiau, o penktadalis apklaustųjų teigia nemanantys rūšiavimo naudos. Problemai spręsti šiuo metu reikalingi nauji keliai, užtikrinantys, kad pats gyventojas norėtų elgtis atsakingai.
„Mažinti komunalinių atliekų kiekį privalu dviem priemonėmis. Visų pirma, skleidžiant informaciją viešojoje erdvėje: televizijoje, spaudoje ir internete. Tuo pačiu svarbu suteikti reikiamą infrastruktūrą. Tam šiuo metu savivaldybėms skiriamos lėšos konteinerių įsigijimui. Be to, svarbu pabrėžti gamintojų ir pakuotojų indėlį – jie turi skirti didelę dalį savo lėšų problemos viešinimui. Svarbu ne tik suteikti žmonėms galimybę, bet ir sukurti įprotį rūšiuoti“, – teigia Aplinkos ministerijos atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė.
Nauja sistema išspręs ilgametį galvos skausmą
Išmaniųjų konteinerių sistemas diegianti Nyderlandų kapitalo bendrovė „BWaste International BV“ tiki, jog situaciją pakeisti galima sukuriant gyventojams patogią ir finansiškai skatinančią atliekų išmetimo sistemą, atskiriant „mokamus“ ir nemokamus konteinerius. Rūšiavimui skirti stiklo, plastiko, popieriaus bei maisto atliekų konteineriai būtų nemokami ir prieinami visiems. Penktasis, talpinantis mišrias buitines atliekas, atsidarytų tik su specialiu raktu ar kortele.
„Naudojant prieigos kontrolės korteles, atsiranda finansinė paskata rūšiuoti. Perdirbamos žaliavos lieka neapmokestintos ir mokama tik už mišrias komunalines atliekas. Iki šiol tokio paties ploto bute gyvenanti dviejų asmenų šeima mokėdavo tiek pat, kiek ir dešimties, nors atliekų kiekiai labai skirtingi: ateityje to turėtų nelikti“, – aiškina Lietuvoje bendrovei „BWaste International BV“ atstovaujanti Ramunė Markevičiūtė. Iniciatyvą rūšiuoti skatins faktas, jog tai apsimoka. Lietuvoje įstatymo nustatyta tvarka mokėjimas už atliekų rinkimą netrukus pradės veikti dvinarės rinkliavos principu – 70 proc. mokesčio liks pastovaus dydžio, o kiti 30 proc. priklausys nuo realaus išmetamų atliekų kiekio. Šio įstatymo įsigaliojimas priklauso nuo savivaldybių.
Nors šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamas 100 mln. eurų vertės projektas naujiems požeminiams ir pusiau požeminiams konteineriams įrengti, ekspertės teigimu, dar svarbiau, kad atsirastų noras rūšiuoti.
„Konteineris yra į žemę sukišta metalo dėžė ir nieko daugiau. Be vizijos kaip prijungti žmogų ir skatinti iniciatyvą, jis negali nieko iš esmės pakeisti“, – tikina R. Markevičiūtė.
Konteineriai atsidarys tik su specialiu raktu
Pirmieji Lietuvoje išmaniuosius konteinerius išbandys Birštono gyventojai. Apie 470 tūkst. eurų kainavusi sistema turėtų veikti nuo 2018-ųjų vasaros. Visame mieste bus pastatyti nauji, daugiau talpinantys ir mažiau priežiūros reikalaujantys konteineriai, tačiau tikroji inovacija bus ribotas priėjimas prie jų. Nuo naujosios sistemos įvedimo geriau atliekas išrūšiuojantis birštonietis mokėti turės tik už mažą dalį šiukšlių, o nerūšiuojančiam kainuos kiekvienas nuėjimas iki konteinerio.
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas neabejoja, kad Birštonas yra ideali vieta išbandyti inovatyvias technologijas. „Žmonės nori kokybiškos, modernios paslaugos. Jiems įdomu rūšiuoti, o su šia sistema jie tikrai žino, kad rūšiuoja ne vien jie. Daugiabučiuose sunku rasti motyvacijos matant, jog tu rūšiuoji, o kaimynas sugadina visą tavo įdėtą darbą. Ši sistema padės šitai išspręsti“, – teigia A. Reipas.
Per dvejus metus nuo sistemos išbandymo Birštone planuojama ją įdiegti dar septyniose šalies savivaldybėse. Deja, visoje Lietuvoje vykdomi nauji konteinerių pirkimai šios funkcijos dar neturės.
„Neturėdami riboto priėjimo konteinerių žmonės to reikalauti turėtų patys. Sistema gintų visų pirma pačių žmonių interesus. Tai yra neišvengiama ateitis“, – neabejoja „BWaste International BV“ atstovė R. Markevičiūtė.
Skaičiuojama, kad per metus Lietuvoje susidaro apie 1,3 mln. tonų vien komunalinių atliekų, iš kurių maždaug pusė lieka sąvartynuose. Eurostato duomenimis, namų ūkiai mūsų šalyje per metus generuoja apie penktadalį viso atliekų kiekio.
Didžiausia Baltijos šalyse statybų tematikos paroda „Resta“ balandžio 26–29 dienomis pristatys statybos sektoriaus naujienas, jos šių metų tema – „Skaitmeninė statyba. BIM“. Šiemet parodoje dalyvaus 540 įmonių iš 18 valstybių, paroda skirta statantiems, remontuojantiems ir renovuojantiems. „Resta“ yra vienintelė specializuota paroda Baltijos šalyse, pelniusi pasaulinės parodų verslo asociacijos UFI pripažinimą.