Skaitmeninės technologijos skinasi kelią į mokyklas ir gali atverti daugiau galimybių tiek mokiniams,
tiek mokytojams, rodo bendrovės „Samsung“ vykdyta mokytojų apklausa Vokietijoje. Apklausoje,
kurioje dalyvavo 606 šios šalies mokytojai buvo siekiama išsiaiškinti, ką pedagogai mano apie naujųjų
technologijų, o ypač virtualiosios realybės, taikymą ugdyme.
Skaitmeninės technologijos skinasi kelią į mokyklas ir gali atverti daugiau galimybių tiek mokiniams, tiek mokytojams, rodo bendrovės „Samsung“ vykdyta mokytojų apklausa Vokietijoje. Apklausoje, kurioje dalyvavo 606 šios šalies mokytojai buvo siekiama išsiaiškinti, ką pedagogai mano apie naujųjų technologijų, o ypač virtualiosios realybės, taikymą ugdyme. Anot jų, šiandien inovacijos yra bene pagrindinis kelias į pažangą ir teigiamus pokyčius mokyklose. Kaip šias tendencijas vertina Lietuvos švietimo ekspertai?
Svarbu išnaudoti prasmingai
Apklausos duomenimis, 92 proc. Vokietijos mokytojų skatina savo mokinius naudotis naujosiomis technologijomis pamokų metu. Pastebėta, jog jaunesni pedagogai linkę aktyviau pabrėžti inovacijų naudą – net 99 proc. mokytojų neįsivaizduoja savo pamokų be jų. Remiantis apklausos duomenimis, vis dėlto ne visi mokytojai gali pasigirti informacinio raštingumo (IKT) įgūdžiais, kurie leistų sėkmingai išnaudoti technologijų potencialą ugdymo procese – daugiau nei trečdalis jų pripažįsta neturintys pakankamai žinių IKT srityje.
Neformaliojo ugdymo specialistas Laimonas Ragauskas teigia, kad tokie apklausos rezultatai Vakaruose nestebina. „Šis tyrimas puikiai atspindi, kad šiuolaikinių mokyklų egzistavimas ir jų funkcionalumas yra labai priklausomas nuo išmaniųjų technologijų ir gebėjimo jas pritaikyti ugdyme. Nepaisant gerų norų, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad techninė bazė mokyklose negali būti pagrindinis rodiklis, siekiant pabrėžti šiuolaikiškumą, kas kartais daroma ir mūsų šalies ugdymo įstaigose. Juk geriau koncentruotis ne į turimą daiktą, o į jo suteikiamas galimybes, kurias galima prasmingai išnaudoti siekiant pozityvių pokyčių“, – kalba specialistas.
Technologijos geba sudominti
Mokslininkai jau įrodė, kad tiesioginis tam tikro reiškinio potyris, palyginus su rašytinės ar žodinės informacijos įsisavinimu, yra kur kas efektyvesnis ir gali atnešti geresnius rezultatus, siekiant ką nors suprasti. Tai viena iš priežasčių, kodėl daugiau nei du trečdaliai respondentų (79 proc.) tiki, kad virtuali realybė (VR) leidžia patirti ir pamatyti tai, kas tikrovėje kartais nėra įmanoma. Taip pat, net trys ketvirtadaliai Vokietijos mokytojų tiki, kad VR technologijos gali pagerinti moksleivių motyvaciją, o daugiau nei pusė (62 proc.) teigia, kad šios inovacijos gali pagerinti mokslo rezultatus.
„Tyrimai rodo, kad žmonės geriausiai įsimena vizualiai pateiktą informaciją. Jei ją dar gali ir pačiupinėti – tuomet išvis nuostabu! Skaitmeniniai elementai, be jokios abejonės, padeda mums geriau pažinti tiek mus supantį pasaulį, tiek kasdienybėje nematomus dalykus, pavyzdžiui žmogaus anatomiją. Svarbu ir tai, kad ši technologija leidžia mokslus paversti į vaikams nenusibostantį edukacinį žaidimą, o tai, savaime aišku, prisideda ir prie geresnių ugdymo rezultatų. Ką jau kalbėti, kad mokytojams taip daug lengviau prikaustyti auditorijos dėmesį“, – sako Laimonas Ragauskas.
Kokios perspektyvos Lietuvoje?
Nepaisant to, kad virtuali realybė yra dar gana nauja technologija, beveik pusė Vokietijos pedagogų mano, kad ji bus aktyviau naudojama per ateinančius penkerius metus. O kada ši technologija galėtų būti pritaikyta Lietuvos mokyklose?
„Sunku prognozuoti ar penkerių metų bėgyje mes sulauksime VR inovacijų proveržio ir ar jas aktyviau pradės taikyti Lietuvos mokyklos. Vis dėlto, galima drąsiai sakyti, kad inovatyvūs sprendimai ne tik Vakaruose, bet ir mūsų šalies švietimo sektoriuje populiarėja. Vis daugiau mokytojų supranta, kad elementarus pamokos vedimas, tiesiog išsakant informaciją žodžiu ar perskaitant vadovėlyje nebėra efektyvus. Džiaugiuosi, kad vis didesnis dėmesys yra skiriamas ne teorinėms žinioms, bet tai, kaip jos yra pateiktos, ne pažymiui, o motyvacijos, kūrybiškumo ir kitų socialiniam gyvenimui reikalingų įgūdžių gerinimui. Tikiuosi, kad ši praktika tik plėsis“, – kalba neformalaus ugdymo specialistas L. Ragauskas.
*Bendrovės „Samsung“ inicijuotoje apklausoje dalyvavo 606 mokytojai iš Vokietijos. Ji buvo vykdyta 2016 m. rudenį.
