„15min“ studijoje viešėjęs „Robotiados“ vadovas, išradėjas Kristijonas Vasiliauskas teigia, kad robotai jau dabar smarkiai įsiskverbę į mūsų gyvenimą, tik ne visad tai suvokiame. Ir kad netolimoje ateityje robotai žmonėms taps nepakeičiami. Ir būtent dėl robotų išnyks daugybė tradicinių profesijų, šiandieniniai mokiniai turės mokytis naujų.
Prieš daugiau nei dešimtmetį, tarkime, kai buvo nufilmuotas kultinis Holivudo filmas „Aš – robotas“ (pagal Aizeko Azimovo to paties pavadinimo knygą), negalėjome įsivaizduoti, kaip sparčiai vystysis technologijos ir dirbtinis intelektas. Todėl robotai atrodė daugiau literatūros kūrinių ar kino filmų objektas. Tačiau, kovo 24–25 d. apsilankę „Robotiadoje 2017“, kuri rengiama „Siemens“ arenoje, turėtų pakeisti nuomonę.
Luko Balandžio / „15min“ nuotr.
Robotai mūsų kasdienybėje
Tačiau dabar drąsiai kalbama apie tradicinių profesijų nykimą ir didelius pokyčius kasdieniame gyvenime. Tarkime, mažiau nei po dešimtmečio gali nebereikėti vairuotojų, nes tradicinius automobilius išstums autonominiai.
Pasak K. Vasiliausko, nedaugelis susimąsto, kad net ir automatines duris prekybos centre mums atidaro robotas. Robotu galima vadinti ir savitarnos kasos aparatą ar liftą. Be to, daugybė žmonių pasaulyje naudojasi robotiniais dulkių siurbliais, robotai pjauna žolę. Ir dar labai įdomus niuansas – du trečdaliai minėtų dulkių siurblių savininkų savo robotus vadina vardais. Panašiai, kaip su augintiniais, užsimezga intymus ryšys.
„Lietuviai visad buvo be galo išradinga tauta. Ir azartiška. Ir jeigu sujungtume gebėjimą išsisukti su kūrybiškumu, potraukiu technologijoms ir išradimams, gautume aiškų atsakymą – robotai“, – taip K. Vasiliauskas aiškina lietuvių susidomėjimą robotais. Intriga išties didelė, nes kovo 24–25 dienomis „Robotiados“ organizatoriai tikisi suburti pilną sostinės „Siemens“ areną robotikos mėgėjų. Iš viso laukiama apie 10 tūkst. dalyvių. Ir ne tik dalyvių – robotų entuziastų, specialistų ir netgi tik pradedančių domėtis robotais.
Kas yra robotas?
Pagal apibrėžimą robotas yra įrenginys, kuris turi tris svarbiausias savybes. Pirmoji, ir svarbiausia – robotas privalo jausti savo aplinką (matyti, užuosti, jausti skonį, prisilietimą, temperatūrą ir t. t.). Antroji savybė – pajutęs pokytį aplinkoje, jis kuria planą. Trečioji – jei jis kažką pajuto ir kažką sugalvojo, turi tai įgyvendinti.
Kristijono teigimu, ir žmonės yra robotai, tik biologiniai. Juk elgiamės pagal gyvenimo algoritmus, jaučiame aplinką, kuriame planą, siekiame tikslo ir atliekame konkrečias funkcijas. Ir tai yra dar viena priežastis, kodėl žmonės domisi robotais. Nes robotai – žmonių kopijos.
„Mes tingime siurbti dulkes – pasigaminame robotą siurblį. Nenorime vairuoti – kuriame autonominius automobilius. Bet mums nusibosta ilgai atlikinėti pasikartojančius veiksmus. Todėl ir esame linkę kurti kažką nauja“, – aiškina Kristijonas.
Robotų varžybos, bet ne kovos
Robotų varžybos sutraukia daugybę žiūrovų. Ir, žinoma, sutrauktų dar daugiau, jei vyktų kovos, nes daugiau adrenalino. Tačiau Kristijonas tam prieštarauja: „Mes norime įveikti stereotipą, kad ateityje žmonės bijos technologijų. Nes kai kurie jau dabar galvoja, kad technologijos mus užgrobs, užvaldys, uždominuos. Norime ugdyti draugiškus išradėjus, kurie kurs draugiškas technologijas. Todėl ir stengiamės, kad robotai ne kovotų vieni su kitais, o varžytųsi arba kooperuotųsi“.
Kodėl bijome robotų?
Tačiau filmai ir kiti informacijos šaltiniai mus užkrečia ir kitomis baimėmis. Tarkime, kad robotai dėl kokios nors technologinės klaidos sukils prieš žmones. „Robotai klaidų nedaro. Jas daro žmonės. Todėl bijokime žmonių ir tobulinkime jų suvokimą. 1942 m. I. Azimovas parašė knygą „Aš – robotas“ (Runaround), joje buvo įvardyti trys robotų įstatymai, kurie jie privalo laikytis. Pirmas – robotas negali padaryti žalos žmogui. Antras – kad robotas visada privalo paklusti žmogaus nurodymams, jei jie nesikerta su pirmuoju dėsniu. Ir trečias – robotas privalo ginti savo egzistavimą, jei tai nesikerta su pirmaisiais dviem dėsniais. Ketvirtas, neoficialus – robotų egzistavimas niekad negali kenkti žmonijos egzistavimui“, – griauna baimes „Robotiados“ vadovas.
Ateities profesijos
Kita baimė – kad robotai žmones pavers bedarbiais. Puikus pavyzdys – jau minėti autonominiai automobiliai. Tačiau Kristijonas siūlo į šį klausimą žvelgti kitaip. Jis pateikia pavyzdį, kai senoje Kinijos baldų gamykloje vietoje 250 liko tik 70 darbuotojų, kuriems padeda robotai. Gamyklos produktyvumas pakilo 250 proc., o klaidų skaičius sumažėjo 80 proc. Tai reiškia, kad robotų integracija – neišvengiamas procesas.
„Bet, kuo daugiau atsiras robotų, tuo daugiau reikės žmonių, kurie tuos robotus kurtų, prižiūrėtų ir rūpintųsi jais. Netgi dabartinių pirmokų 65 proc. būsimų darbų dar neegzistuoja. Taip – robotai pasiims mūsų senus darbus, o mes kursime naujus. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto asistentas – kad mokytume dirbtinio intelekto sistemas dalykų, kurių robotai patys negali išmokti“, – aiškina Kristijonas.
Pokyčiai ateis per 20-30 metų
Išvada paprasta. Prisiminkime, prieš 200 metų buvo visiškai normalu nemokėti gerai rašyti ir skaityti. Tie, kurie mokėjo tai daryti, buvo keistuoliai arba aukštuomenė. Lygiai tas pats dabar kalbama apie programuotojus ir dirbtinio intelekto kūrėjus. Kad tik labai gabūs gali tai daryti. Kristijonas neabejoja, kad per 20–30 metų situacija labai pasikeis ir šie sugebėjimai taps norma, kaip ir sugebėjimas skaityti.