Moksleiviai skatinami nebijoti imtis verslo

„Įkurti įmonę ir nepavykus bankrutuoti įmokėjus vos 5 eurus yra geriau nei „sudegti“ su tikru verslu“, – teigia Tarptautinės Mokinių mokomųjų bendrovių (MMB) mugės iniciatorė Laima Girdauskienė. Jau dešimtmetį prisidedanti prie moksleivių verslumo skatinimo L. Girdauskienė pastebi, kad mokiniai šia sritimi domisi vis labiau ir supranta to svarbą ateityje. Tai rodo ir augantis norinčiųjų dalyvauti įvairiose verslo mugėse skaičius.

„Junior Achievement“ programa – vienas iš mokomųjų dalykų, kai mokoma ekonomikos bei praktinės veiklos. „Mokykla leidžia išsibandyti naują sritį ir veiklą. Mokiniams suteikiama proga savo kailiu patirti, ar gali sukurti įmonę ir jai vadovauti, bei dirbti komandoje. Tai naudinga patirtis visiems. Juk mediciną studijuoti norintis moksleivis sužinos, kaip po studijų įsikurti privačią kliniką, ir galbūt ateityje sumanys turėti savo verslą“, – apie atsiveriančias galimybes kalbėjo L. Girdauskienė.

Dalyvaudami verslumo skatinimo programoje moksleiviai bendrauja su įvairaus amžiaus žmonėmis, konsultuojasi su verslininkais ir kitų sričių specialistais, lanko numatytas paskaitas universitete. Užsiimdamas šia veikla jaunimas neturi kada nuobodžiauti, nes laisvą nuo pamokų laiką išnaudoja įvairių užduočių sprendimui.

Nekainuojanti rizika

Vieni moksleiviai gamina sugalvotą produktą, kiti susiranda prototipą, bet visi jie turi nuolatinės veiklos. Verslumo renginių organizatorių teigimu, vaikai pamokose negauna reikalingų žinių, tad nuo jų pačių priklauso, kiek jie susirinks reikiamos informacijos iš dėstytojų, bankininkų, verslininkų, nes viskas vyksta kaip tikroje įmonėje.

„Moksleiviams suteikiama proga paragauti verslininko duonos ir iš arti pamatyti, kas yra verslas, kokių įgūdžių reikia, kad veiktų įmonė. Jie sužino, kaip įdarbinti darbuotoją, mokėti mokesčius ir turi galimybę padaryti tas klaidas, kurių ateityje nebekartotų. Tai neįkainojamą patirtį suteikianti ir beveik nieko nekainuojanti rizika“, – įsitikinęs Lietuvos Junior Achievement (LJA) vadovas Justinas Noreika.

Verslo atstovai moksleiviams tampa mentoriais, talkinančiais įvairiais klausimais: supažindina su finansais, buhalterija, strategija, marketingu, planavimu, komandiniu darbu, suteikia verslo suvokimo žinių. Moksleiviai vis aktyviau domisi verslu, kuria novatoriškesnes, sudėtingesnes ir technologiškesnes verslo idėjas, o jų įkurtos bendrovės daro įtaką dar tik planuojantiems įsitraukti į šią veiklą smalsuoliams.

„Jei prie šios srities programų moksleiviai paprastai jungdavosi nuo 9 klasės, šiandien vis dažniau pasitaiko ir jaunesnių amžiaus grupių interesantų. Pastebimas ne tik augantis tokių renginių skaičius, bet ir jų kokybė. Galime drąsiai teigti, kad verslumo programas baigę absolventai labiau linkę užimti vadovaujančias pareigas ir kurti savo verslą. Jie turi mažesnę riziką po mokyklos baigimo ilgai likti be darbo“, – teigė J. Noreika.

Ankstyva patirtis – privalumas

Pasak verslumo renginių organizatorių, moksleiviams suteikiama proga pasitikrinti, ar jie linkę eiti link verslo, ar nuo jo.

„Kuo anksčiau žmonės eis verslumo link, įgys kompetencijų, patirčių, įsilies į jau verslias bendroves, tuo lengviau augs ir kurs sau ateitį. Čia ateina žmonės, kurie domisi naujovėmis, ieško savęs versle, susiranda bendraminčių, partnerių. Jie įsilieja į bendruomenes ir pasisemia iš jų reikiamų savybių. Svarbiausia, kad moksleiviai suprastų, jiems įdomus verslas ar ne“, – mano Kauno technologijos universiteto (KTU) „Startup Space“ vadovas Donatas Smailys.

Padėjo renkantis studijų kryptį

Praėjusių metų nugalėjusios komandos narė Guoda Domskytė iš Kauno „Saulės“ gimnazijos džiaugėsi įgyta patirtimi: „Šiuose renginiuose dalyvavau tris metus iš eilės ir visi jie buvo savaip įdomūs, suteikė naujos patirties. Sužinojau, kaip vyksta verslas, gamyba, kaip reikia reklamuoti ir parduoti. Turėjau progą pažinti kitas kultūras, nes vykome į svečias šalis. Tai man padėjo lengviau apsispręsti dėl stojimo krypties.“