Panašu, kad 2017-ieji gali tapti lūžio metais – šiemet Lietuvoje atsirasiantys mobilieji mokėjimai bei bankų siūlomos naujos identifikavimo priemonės, kasdienių finansų tvarkymą neatšaukiamai perkels į virtualią erdvę, o mūsų piniginės po truputį taps kortelių dėtuvėmis. Kviečiame susipažinti su naujausiomis Lietuvos ir pasaulio elektroninės komercijos naujienomis.
Panašu, kad 2017-ieji gali tapti lūžio metais – šiemet Lietuvoje atsirasiantys mobilieji mokėjimai bei bankų siūlomos naujos identifikavimo priemonės, kasdienių finansų tvarkymą neatšaukiamai perkels į virtualią erdvę, o mūsų piniginės po truputį taps kortelių dėtuvėmis. Kviečiame susipažinti su naujausiomis Lietuvos ir pasaulio elektroninės komercijos naujienomis.
Lietuvoje atsiras momentiniai mokėjimai
Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai su „Lietuvos banku“ (LB) pasirašė bendrą dokumentą ir žada jau šiemet pasiūlyti momentinio mokėjimo paslaugas. Momentiniai mokėjimai bus atliekami keliais spustelėjimais mobiliajame telefone, o pervestos lėšos įskaitomos per kelias sekundes.
„Panašu, kad momentinių mokėjimų laukia nebloga ateitis. Ne tik dėl to, kad jie patogūs, bet ir todėl, jog jų plėtrą aktyviai remia valstybė. Parama momentiniams mokėjimams – viena pagrindinių Nacionalinės mokėjimų strategijos krypčių, o ir telekomunikacijų bendrovės žada investuoti milijonus eurų į momentinių mokėjimų plėtrą“, – sako „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.
Pašnekovo teigimu, galima kalbėti apie akivaizdžią momentinių mokėjimų naudą perkantiems fizinėse parduotuvėse ar mokantiems už paslaugas – tačiau kaip tai palies elektroninius verslus? Kol kas neaišku konkrečiai, kokie techniniai sprendimai bus diegiami, tačiau momentinis pervedimo įskaitymas leistų sutrumpinti visą operacijų grandinę – nuo prekės įsigijimo iki jos pristatymo pirkėjui. Tai reiškia, kad ir siuntinį pirkėjas galėtų gauti daug greičiau, galbūt, net tą pačią dieną. Tos pačios dienos pristatymas Europoje įgauna vis didesnį mąstą, tuo metu Lietuvoje, kaimyninėje Latvijoje bei Estijoje elektroninės parduotuvės apie tai dar tik pradeda galvoti.
„Svarbu ir šalutinės inovacijos pasekmės – vis daugiau mokėjimų kelsis į telefonus. Tai reiškia, kad savo tinklalapius ir rinkodarą reikės derinti atsižvelgiant į šią tendenciją. Momentiniai mokėjimai – dar vienas žingsnis link fizinio ir elektroninio verslo suliejimo. Tai dar mažai išnaudojama sfera. Štai „Starbucks“ JAV sujungė savo programėlę, lojalumo kortelę bei momentinius mokėjimus ir gavo labai neblogus rezultatus. Žiūrėsime, kaip tai klostysis Lietuvoje“, – pasakoja G. Bilevičius.
Viskas Jūsų telefone
Didžiausių Lietuvos bankų – SEB ir „Swedbank“ – klientai jau laukia žadėtos inovacijos – naujos indentifikavimo priemonės „Smart-ID“. Teigiama, kad „Smart-ID“ veiks kaip mobilioji programėlė, kuri gerokai palengvins naudojimąsi tiek internetine, tiek mobiliąja bankininkyste. Beje, pastaroji populiarėja itin smarkiai. „Swedbank“ teigia, kad per metus mobiliosios bankininkystės naudotojų skaičius beveik padvigubėjo.
„Šita inovacija paskatins žmones dažniau naudotis elektroniniais finansų tvarkymo įrankiais. Paprastesni mokėjimai – dar viena priežastis pirkti internetu, tai ypač gali paskatinti impulsyvius pirkimus. Atrodo, kad 2017-ieji gali būti lūžio momentas – tais pačiais metais rinkon įžengia mobilieji mokėjimai, o bankai pasiūlo žymiai paprastesnius mokėjimus“, – sako G. Bilevičius.
Jo teigimu, į mobiliuosius telefonus persikelia ne tik bankų, bet ir daugybės kitų įmonių paslaugos. Žmonės ieško, renkasi ir atsiskaito iš rankų nepaleisdami savo mobiliųjų įrenginių. „Reaguodami į šią tendenciją ir mes pasiūlėme klientams telefone realiu laiku stebėti siuntos kelią bei galimybę keisti jos pristatymo laiką ir vietą pagal gavėjo poreikius“, – komentuoja pašnekovas.
Nyksta riba tarp socialinių tinklų dalyvio ir pirkėjo
2017 m. elektroninės komercijos prognozėse nurodoma, kad socialinių tinklų dalyvius pardavėjai pasieks lengviau ir jie galės paprasčiau siūlyti savo prekes, o pirkėjai gaus vis daugiau galimybių be didesnių problemų pirkti neišeidami iš socialinių tinklų. Teigiama, kad taip supaprastinus kelią link potencialaus kliento bei maksimaliai sutrumpinus pirkimo procedūrą, įmonės galės smarkiai padidinti savo pardavimus.
„Pirkimas socialiniuose tinkluose po truputį tampa realybe. Tiesa, lietuvių pamėgtas „Facebook“ kol kas pasiūlė tik produktų katalogo funkciją, tačiau, tarkime, „Instagram“ tinkle veikiančios „Like2Buy“, „Soldsie“ ir kitos programėlės gerokai priartina prie tiesioginio pirkimo socialiniuose tinkluose. Tendencija akivaizdi: mažiau grynųjų, daugiau mobiliųjų“, – komentuoja G. Bilevičius.
Pasak jo, visos šios naujienos yra bendresnės tendencijos dalis, o atsižvelgti į ją privalo bet kuris bent kiek toliau į ateitį žiūrįs elektroninis verslas. Mokėjimai grynaisiais – vis labiau nyksta. „DPD Lietuva“ patirtis rodo, kad net Lietuvoje, kur už prekes, įsigytas internetinėje parduotuvėje vis dar mėgstama atsiskaityti jų pristatymo metu, žmonės vis dažniau moka nebe grynais, o banko kortelėmis.
Žvelgiant į ateitį matyti, kad mums reikės vis mažesnių piniginių ir jomis naudosimės vis rečiau. Tiesa, tai nereiškia, kad jas visiškai pakeisi mobilieji, mat populiarėja ir tobulėja kiti išmanūs prietaisai, tokie kaip išmanieji laikrodžiai ir apyrankės, tad potencialiai dalis mokėjimų gali būti siejami su jais.
