Interneto „gimtadienio“ proga jo išradėjas Timas Bernersas-Lee paskelbė, kokios yra pagrindinės jo sukurto įrankio keliamos grėsmės. Kasmet pasaulinio interneto tinklo (angl. World Wide Web) sukūrimo metinių proga, užuot šventęs, jo kūrėjas atkreipdavo dėmesį į iššūkius. Šiemet internetui – 28-eri, tad kviečiame susipažinti su pagrindinėmis jo keliamomis grėsmėmis.
Interneto „gimtadienio“ proga jo išradėjas Timas Bernersas-Lee paskelbė, kokios yra pagrindinės jo sukurto įrankio keliamos grėsmės.
Kasmet pasaulinio interneto tinklo (angl. World Wide Web) sukūrimo metinių proga, užuot šventęs, jo kūrėjas atkreipdavo dėmesį į iššūkius. Šiemet internetui – 28-eri, tad kviečiame susipažinti su pagrindinėmis jo keliamomis grėsmėmis. T. Bernersas-Lee išskiria tris dalykus: prarandama taisė valdyti asmeninę informaciją, vyksta klaidingų žinių sklaida ir yra skaidrumo stygius siekiant politinės reklamos, rašo qz.com. Jis šias grėsmes įvardija „trimis naujomis tendencijomis“, nors šios temos karts nuo karto vis sulaukia dėmesio.
Pirmoji grėsmė – prarasta galimybė valdyti asmeninius duomenis, ko gero, būtų nerimą keliančių grėsmių sąrašo viršuje. „Google“, „Facebook“, „Amazon“ ir kiti reklamos įrankiai internete kaip ir įvairios e. komercijos ekosistemos uždirba rinkdami duomenis apie vartotojus. Ne paslaptis, kad tokia informacija yra ir prekiaujama, tačiau nerimą kelia ne tik prekybininkai, kiek ir šiuos duomenys renkančios politinės jėgos.
© DELFI / Andrius Ufartas
T. Bernersas-Lee rašo: „Bendradarbiaujant – ar prievarta – įmonės, vyriausybės vis labiau stebi kiekvieną mūsų žingsnį internete, ir priima ekstremalius įstatymus, kurie mindo mūsų teises į privatumą. Represiniuose režimuose lengva pamatyti, kokia žala gali būti padaryta: tinklaraštininkai gali būti suimti arba nužudyti, o politiniai oponentai – stebimi. Tačiau net ir tose šalyse, kur mes manome, kad vyriausybės siekia piliečių gerovės, visą laiką visus stebėti taip pat yra per daug.“
Kalbėdamas apie melagingos informacijos sklaidą, jis išskyrė socialinės žiniasklaidos puslapius ir paieškos variklius, kurie yra finansiškai suinteresuoti žmonėms pateikti nuorodas, kurias jie paspaustų. O tokias nuorodas jiems nėra sudėtinga generuoti turint duomenis apie žmonių pomėgius ir ne tik. Tai lemia lengvą sensacingo turinio „netikrų naujienų“ sklaidą ir prastų „aktorių“ siekį gauti finansinės ar politinės naudos.
Tai, kad interneto galia gali būti panaudojama paveikti rinkimų rezultatams tapo egzistencine krize daugeliui dominuojančių žaidėjų, o „Facebook“ įkūrėjas ir vadovas Markas Zuckerbergas nors ir pasijuokė iš minties, kad netikros naujienos paveikė rinkimų rezultatus, vėliau jo vadovaujama bendrovė ėmėsi netikrų žinių klausimo labai rimtai. Kalbėti apie iššūkius yra viena, tačiau pasiūlyti sprendimus – kas kita.
Čia net ir interneto išradėjas sprendimus gali įvardyti tik bendrais bruožais. Jis siūlo dirbti su interneto bendrovėmis ir grąžinti „sąžiningą duomenų kiekio kontrolės funkciją atgal į žmonių rankas“, įskaitant ir naujų technologijų plėtrą, tokius kaip „duomenų klodus“, jei reikia, ir tyrinėti alternatyvius pajamų modelius kaip prenumeratos ir mikromokėjimai.
Jis taip pat palaiko iniciatyvas kovojančias su vyriausiybių kontrolės ir stebėjimo mechanizmais, pasisako už „Google“ ir „Facebook“ teisę spręsti, kuri informacija yra melaginga, nes jie diktuoja, kas yra „teisinga“ ir kitas priemones. Tai, žinoma, savaime neįvyks ir svarbu, kad ir „mes“ reikalautume ir derėtumėmės dėl šių sprendimų. Tačiau dabar bent jau yra platforma, sukurta prieš beveik tris dešimtmečius, kuri teikia dalinimosi informacija pažadą, siūlo galimybes ir bendradarbiavimą – jei mes tai pasirenkame.
