Jauniems žmonėms, kurie dažnai naudojasi socialiniais tinklais, gresia didelė rizika jaustis vienišiems. Tai paskelbė JAV mokslininkai iš Pitsburgo universiteto. Deja, mokslininkai iki šiol nesugebėjo atsakyti į svarbiausią klausimą: naudinga ar žalinga jauniems žmonėms daug laiko praleisti socialiniuose tinkluose?
Leidinyje „American Journal of Preventive Medicine“ mokslininkai atskleidė dėsningumą: kuo daugiau laiko jauni žmonės praleidžia socialiniuose tinkluose, tuo vienišesni jie jaučiasi. Jų tvirtinimu, ne tik internete praleistas laikas turi reikšmės, bet ir apsilankymų „Facebooke“, „YouTube“, Google“, elektroniniuose paštuose dažnumas.
Anot mokslininkų, būtent socialiniai tinklai, per kuriuos palaikomi virtualūs kontaktai su „draugais“ ir kurie sukuria iliuziją, jog žmogus dalyvauja kitų gyvenime, labiausiai skatina vienišumo jausmą.
Socialinė izoliacija iki padidėjusio mirtingumo
Socialine izoliacija laikoma būsena, kai trūksta artimų žmonių, intensyvių mainų ir tiesioginio glaudaus bendravimo su kitais žmonėmis. Vienatvė didina fizinių ir psichinių susirgimų riziką. Ji siejama su padidėjusiu mirtingumu.
Ilgą laiką žmonių viltys buvo nukreiptos į tariamą socialinių tinklų potencialą, įgalinantį žmones bet kuriuo metu užmegzti naujus ryšius ir palaikyti kontaktus, nepaisant juos skiriančių atstumų. Buvo tikimasi, kad žmonija bus išgelbėta nuo vienatvės.
Deja, JAV mokslininkų tyrimai atskleidė priešingą efektą. Briano Primacko vadovaujama mokslininkų grupė apklausė 1787 amerikiečius nuo 19 iki 32 metų, kurie dažnai naudojasi socialiniais tinklais, apie jų pomėgius ir dvasinę būseną ir galimą socialinės izoliacijos jausmą.
Vištos ir kiaušinio problema socialiniuose tinkluose
Tyrimo rezultatas: žmonės, kurie socialiniuose tinkluose praleidžia daugiau kaip po dvi valandas per dieną, dvigubai dažniau jaučiasi socialiai izoliuoti už tuos, kurie tuo užsiima ne ilgiau kaip pusvalandį per dieną.
Ties žmonės, kurie daugiau kaip 58 kartus per savaitę „lankosi“ socialiniuose tinkluose, tris kartus dažniau kenčia vienatvę už tuos, kurie „užbėga“ ne daugiau kaip devynis kartus.
Mokslininkams kilo „vištos ir kiaušinio“ klausimas. „Mes nežinome, kas atsirado anksčiau: socialinių tinklų naudojimas ar socialinės izoliacijos jausmas, – sako mokslininkė Elizabeth Miller. – Gali būti, kad jauni suaugusieji, kurie jaučiasi socialiai izoliuoti, kaip tik stengiasi gelbėtis socialiniais tinklais.“
O gali būti ir atvirkščiai: intensyvus naršymas socialiniuose tinkluose sukelia izoliuotumo nuo tikrojo pasaulio jausmą. Gali būti ir viena, ir kita. „Net jeigu vienatvė atsirado pirma, akivaizdu, kad socialiniai tinklai nepadeda jos sušvelninti“, – pabrėžia mokslininkė.
Internete praleistas laikas išstumia bendravimą realiame gyvenime
Leidinyje „American Journal of Preventive Medicine“ mokslininkai pateikė kelias prielaidas dėl socialinių tinklų ir socialinės izoliacijos sąsajų. Anot jų, socialiniuose tinkluose dažniausiai demonstruojami idealizuoti paveikslai, kurių tikslas sužadinti kitų pavydą ir sukelti jausmą, kad kažkas gyvena geriau už juos. Žmonės vis rečiau apsikabina ir patiria glamonių realybėje. O juk prisilietimai turi net gydomąją galią.
Tai nebuvo pirmasis mokslinis tyrimas, atskleidęs neigiamą interneto poveikį visuomenei. 2015 metais Vokietijos psichologų iš Manco atlikta apklausa atskleidė, kad jauni žmonės, kurie dažnai žaidžia kompiuterinius žaidimus ar naršo po sekso tinklapius, sunkiau bendrauja su žmonėmis ir dažnai jaučiasi vieniši.
Interneto privalumai sergantiems
JAV mokslininkai pastebėjo, kad socialiniai tinklai gali būti labai naudingi žmonėms, sergantiems kai kuriomis ligomis, nes jie turi galimybę greitai pasikeisti vertinga informacija.
„Aš neabejoju, kad kai kurie žmonės, sumaniai besinaudojantys tam tikrais tinklapiais sugeba, užmegzti per internetą socialinius kontaktus, – sako Primackas. – Tačiau šio tyrimo rezultatai mus įspėja, kad pernelyg intensyvus naudojimasis socialiniais tinklais mus neišvengiamai mus veda vis prie didesnės socialinės izoliacijos ir vienišumo.“